Krašto apsaugos ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro Antano Valio, liepos 14 d. stebės Žalgirio mūšio inscenizaciją istorinėje Žalgirio mūšio vietoje, netoli Lenkijos Olštyneko miesto.
Šiais metais organizuojamuose renginiuose, skirtuose 1410 m. liepos 15 d. lietuvių-lenkų pergalei prieš Kryžiuočių ordiną paminėti, pakviesta dalyvauti Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai“. Kartu su 14 brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ narių mūšio inscenizacijoje dalyvaus ir Vytauto Didžiojo karo istorijos klubo Viduramžių skyriaus atstovai.
Prisidėdama prie Lietuvos karinio istorinio paveldo puoselėjimo ir populiarinimo, Krašto apsaugos ministerija renginio dalyvių išvykai į Lenkiją skyrė transportą.
Į kasmet nuo 1998 metų organizuojamą renginį susirenka iki 3 tūkstančių Viduramžių istorijos mylėtojų ir puoselėtojų iš visos Europos, kurie įvairiomis formomis prisideda prie XV a. pradžios dvasios atkūrimo Žalgirio mūšio lauke. Renginio metu amatininkai, naudodami viduramžiškas technologijas, gamina apyvokos daiktus, ginklus, maistą, atliekama viduramžio muzika, šokami to laikmečio šokiai, rengiami riterių turnyrai. Šventės dalyviai gyvena specialioje stovykloje, kurioje siekiama kaip galima autentiškiau atkurti smulkiausias viduramžių buities detales.
Svarbiausias renginio, kuriuo siekiama populiarinti viduramžių karybos istoriją, akcentas – mūšio inscenizacija, kurioje dalyvauja apie 1,5 tūkstančio riterių ir karių, stebima 70 tūkstančių žiūrovų.
Liepos 15 d. krašto apsaugos viceministras A. Valys, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita ir kiti ministerijos bei kariuomenės atstovai Lietuvos Respublikos delegacijos, vadovaujamos užsienio reikalų ministro Petro Vaitekūno, sudėtyje lankysis Lenkijos Mislibužo mieste. Lietuvos delegacijos nariai dalyvaus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 74-ųjų metinių minėjime bei susitiks su Lenkijoje gyvenančiais vietos lietuviais.
2007 metų liepos 17 d. sukanka 74 metai nuo dviejų Lietuvos lakūnų − S. Dariaus ir S. Girėno, lėktuvu „Lituanika“ perskridusių Atlanto vandenyną, tragiškos žūties. „Lituanikos“ skrydis įvairiais aspektais buvo drąsus žygdarbis to meto pasaulio aviacijos istorijoje. Neturėdami būtinų aeronavigacinių priemonių, išskyrus kompasą, du narsūs žemaičiai įveikė Atlantą ir didelę dalį Europos, skrydyje sugebėjo išbūti 37 val. 11 min. ir nuskristi 644 km.
1933 metų liepos 17 d. 0 val. 36 min. dabartinės Lenkijos žemėje Mislibužo (buvęs vok. Soldinas) apylinkėse, Pščelnijo kaimo miške dėl iki šiol nežinomų priežasčių „Lituanika“ atsitrenkė į mišką ir sudužo. Iki išsvajoto tikslo − Kauno aerodromo tebuvo likę vos apie 650 km, arba apie trys skrydžio valandos.
Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio tik trys kartus buvo pavykę nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. km. „Lituanikos“ skrydis išgarsino pasaulyje Lietuvos vardą ir į transatlantinių skrydžių istoriją įėjo kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį ir pirmas pagal tikslumą, taip pat pirmas skrydis atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.
1936 metais „Lituanikos“ žuvimo vietoje, Pščelniko kaimelyje, pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, buvo atidarytas originalus paminklas. 1993 metais Lietuvos aviatorių iniciatyva greta paminklo pastatyta klėtele, kurioje įrengtas memorialinis lakūnų muziejus.
