Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2190 naujų lengvųjų automobilių, arba 11,7 karto mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai rodo, jog šalyje transporto politika – neegzistuoja, o vakariečiai tik džiaugiasi, kad Lietuva iš jų valstybių tempia senus naudotus automobilius, teigia valstybės įmonės „Regitra“ generalinis direktorius Ramutis Oleka.
Šių metų sausio 1 d. kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota daugiau kaip 2,14 mln. transporto priemonių, tačiau realus šalies keliuose važinėjančių transporto priemonių skaičius labai skiriasi. Atlikus techninių apžiūrų bei draudimo priemonių palyginamąją analizę paaiškėjo, jog skirtumas siekia 27 proc.
Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „2010 metų automobilių rinka – rezultatai ir prognozės, automobilių parko formavimosi tendencijos“ „Regitros“ vadovas pažymėjo, jog atsakymo, kiek šiuo metu šalyje iš tiesų yra transporto priemonių, paprasčiausiai nėra, o štai Vakarų valstybėse įvestas transporto priemonių apmokestinimas leidžia daug efektyviau kontroliuoti šių šalių automobilių parką.
„Didžioji dalis automobilių Lietuvoje yra 16–18 metų senumo. Nors pastaruoju metu ir pastebima džiugi tendencija, kad amžius palaipsniui jaunėja. Šį rezultatą leido pasiekti aktyvi kampanija, kurios metu nurašomi parduoti, už šalies ribų esantys ar kiemuose palikti merdėti automobiliai“, – teigė R. Oleka.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus, Liuksemburgo pavyzdys, kai už Lietuvą kelis kartus mažesnėje šalyje naujų automobilių skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, yra beveik 48 kartus didesnis, o Estija jau ilgą laiką naujų automobilių per metus įregistruoja tiek, kiek Lietuva ir Latvija kartu sudėjus, parodo, jog transporto politika šalyje – neegzistuoja.
„Tiek gyventojų skatinimo politika, tiek valstybės požiūris į naudotų automobilių įvežimą ir eksploatavimą turi kardinaliai pasikeisti. Šiuo metu palankesnės sąlygos sudaromos tiems, kurie važinėja senais automobiliais, ir nepalankesnės tiems, kurie važinėja naujais automobiliais. O vakariečiai tik džiaugiasi, kad Lietuva tempia tą seną „trantą“ iš jų valstybių“, – aiškino R. Oleka.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidento Petro Ignoto teigimu, vienas naujas parduotas automobilis valstybės biudžetui vidutiniškai atneša 18 tūkst. litų tiesioginių mokesčių, tuo tarpu sumą, kuri biudžetui tenka pardavus naudotą automobilį, gaubia visiška nežinia, kadangi čia visapusiškai klesti šešėlinis verslas.
„Kas blogiausia, kad gana didelė dalis užsienio autoįvykiuose nukentėjusių automobilių yra parduodami lietuvių verslininkams, kurie čia juos sutvarko bei grąžina vėl į rinką. Naudotas automobilis, kuris yra išbraukiamas iš registro, yra pavojinga atlieka. Šios atliekos išvežimui iš šalies turi būti gaunamas tos šalies sutikimas, o įvežimui į šalį taip pat turi būti gautas leidimas ją įvežti. Visos tos procedūros yra neatliekamos. Ir aš tai vadinu šešėliniu verslu, kadangi yra nesumokami mokesčiai. Jeigu būtų sutvarkytas šitas didelis nelegalus srautas, tai būtų didelis žingsnis pradedant formuoti automobilių parką“, – teigė P. Ignotas.
Asociacijos prezidento aiškinimu, Lietuvoje turėtų būti skatinamas naujų automobilių pirkimas, kad būtų sėkmingai išsprendžiamos visos dėl senų automobilių susidariusios problemos. Anot jo, valstybė, Vakarų šalių pavyzdžiu, turėtų numatyti finansines paskatas asmenims, perkantiems naujus automobilius, kurios galėtų siekti 2–3,5 tūkst. litų kaip mokestinė lengvata, atimama iš PVM, o tai paskatintų ir naujų automobilių atėjimą į rinką, jų pardavimus bei padidintų biudžeto pajamas.
„Tačiau, pasak valstybės institucijų, – tai būtų rinkos iškraipymas bei reikėtų gauti ES sutikimą. Nors ES direktyva nurodė tiesiogiai, kad valstybės tokią skatinimo politiką gali taikyti, jeigu turima omenyje automobilių parko atnaujinimo programa. Automobilių mūsų esamai infrastruktūrai yra per daug, jie nebesutelpa miestuose, nuostoliai dėl to yra didžiuliai, kenčia nuo to visi, o mes negalime pravažiuoti pro gatves. Visuomeninis transportas neturi atitinkamos infrastruktūros, o savivaldybės nesurenka lėšų jai atnaujinti. Taigi problema sukasi ratu ir nesisprendžia“, – aiškino P. Ignotas.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas atsigavimą naujų automobilių rinkoje įžvelgia jau šiemet, kuris turėtų būti nulemtas kylančio BVP bei žmonių lūkesčių gerėjimo, taip pat ir pastebimo tvarumo valstybės finansuose bei ūkyje.
„Turint omenyje beveik sustingusią ir nelabai aiškiai nusiteikusią 2010 m. rinką, augimo galėtume tikėtis jau šiemet, ir tas augimas galėtų būti apie 15 proc. Tikėtina, kad mes galėtume užregistruoti apie 8500 lengvųjų asmeninės paskirties automobilių. Lyginant su 2011 m., kitąmet rinka dar turėtų paūgėti apie 20 proc., tačiau iki mūsų geriausio skaičiaus – 27 tūkst. naujų automobilių per metus – dar toli, ir sunku prognozuoti, kada pavyks jį pasiekti“, – prognozavo P. Ignotas.
