Jono Meko vizualiųjų menų centras, Jono Meko fondas bei Amerikos centras prieš savaitę surengė Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojo John Hatfield paskaitas „Fluxus Ministerijoje" Vilniuje bei ISM vadybos ir ekonomikos universitete Kaune.
Paskaitų temos itin aktualios Lietuvos auditorijai: kultūrinės kaimynystės efektas ir reikšmė ekonominiam, socialiniam ir politiniam miesto gyvenimui; SoHo raida ir naujų Niujorko kultūrinių rajonų atsiradimas. Lektorius atskleidė kūrybingumo ir kultūros (kaip miestų atgaivinimo būdo, jau sėkmingai išbandyto Vakaruose) galimą vaidmenį ir Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune.
Po paskaitos Vilniuje su J. Hatfield kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis.
- Esate neblogai susipažinęs su Rytų Europos miestų kultūros infrastruktūra. Ar Vilnius turi galimybę tapti regiono kultūrinės traukos centru?
- Kiekvienas miestas turi tokią galimybę, bet tam reikia daugybės įvairių palankių aplinkybių. Turi būti gyvas kultūrinis gyvenimas, priklausantis daugiausia nuo menininkų kritinės masės mieste. Taigi galimybių turi visi, bet ne kiekvienas miestas turi išjudinantį kultūrinį gyvenimą. Jei tai yra, tuomet vis tiek reikia didelių pastangų, kad Vilnius taptų kultūros traukos centru. Kritinė masė funkcionuoja kaip žmonių grupės, kurios domisi viena kitos veikla, nori įtraukti žmones į kultūrinį veiksmą.
Kitas faktorius – miesto tapatybė. Pasaulyje yra miestų be identiteto. Jei aš gyvenu Niujorke, tai reiškia, kad esu pasirengęs mokėti už buvimą šiame mieste, susidurti su sunkumais, kuriuos turiu įveikti. Neapleisti „Didžiojo Obuolio“ padeda kultūra – mano tikslas. Taip pat turi atsitikti ir Vilniui.
Šis procesas susijęs ne tik su menininkais. Turi būti ir turtingų verslininkų, kurie kolekcionuoja šiuolaikinį meną, jie taip pat turi domėtis menu.
- Ar kultūra gali tapti miesto tapatybės pagrindu? Prieš mėnesį mažame Prancūzijos mieste Metze atidarytas žymiojo Pompidou centro filialas. Tenykštė valdžia tikisi, kad šis muziejus bus ryškus miesto veido bruožas.
- Tai – strategijos klausimas. Ji gali būti sėkminga. Vis dėlto, manau, atsakymas yra „taip“, nes kultūra gali keisti visą miestą. Tačiau svarbi būtent subalansuota miesto plėtra, nes pastatyti muziejų galima, ir to užteks trejiems metams. O kas po to?! Turi būti suplanuoti tolimesni žingsniai, kad kultūros plėtra nesustotų. Reikia ir kapitalo, ir aiškaus plano, ir atsakingų sprendimų.
- Taigi kultūrinė miestų plėtra priklauso nuo faktorių derinio?
- Manau, plėtros variklis yra žmonės. Jie gali sukurti ir ekonomines sąlygas, ir visa kita, kas reikalinga – spręsti visas problemas. Jei nėra reikiamų žmonių, net pradėti neverta.
- Reikalingi ir vizionieriai?
- Vizionieriai veikia ne vieni. Būtini juos palaikantieji. Vizionierius ir apibūdinamas pagal tai, kaip sugeba paaiškinti strateginius tikslus ir kartu spręsti problemas. Vizionierius turi būti optimistas. Baisiai nuobodu ir neperspektyvu yra būti pesimistu. Visuomenė šiuo metu palaiko ne optimistus, o būtent pesimistus, nes taip paprasčiau ir lengviau. Visa mūsų kasdienė kalba veikia kaip negatyvumo variklis, ir žmonės su tuo jau senokai susitaikė. Vizionierius turi gebėti peržengti šį barjerą ir žiūrėti pozityviai, būti užsidegęs gera idėja, intelektualus ir aistringai ginantis savo įsitikinimus. Nepakanka vien tik sunkaus darbo, kuriuo idėja įgyvendinama, nes jei idėja – prasta, dirbk, kiek nori – niekas nepavyks. Jei idėja gera – puiku, tuomet darbas tik padeda.
- Ką manote apie „Fluxus Ministeriją“ Vilniuje kaip kultūrinės miesto plėtros faktorių?
Tai – puiku. Kodėl? Nes tai – vienas geriausių dalykų, kuriuos esu matęs gyvenime - „Fluxus Ministerija“ yra puikioje miesto vietoje, čia dirba šimtai menininkų. Jauni ir kūrybingi žmonės turi kur susitikti ir kurti, bendrauti. Norėčiau, kad Niujorke būtų panaši vieta. Pavydžiu lietuviams. Iš tiesų, nuoširdžiai. Sukurti tokio dydžio kūrybinę industriją Niujorke šiuo laikotarpiu būtų neįmanoma, net jei tuščių pastatų yra.