Specialistų pastebėjimu, nė vienoje kitoje rinkoje nėra tiek netikrumo dėl prekės vertės, kaip meno.
Menotyrininkų vertinimu, už tokios pat meninės vertės kūrinį gali būti sumokėtas ir milijonas, ir centai.
Šiandien meno rinkoje vardas dažnai yra tikroji prekė. Pasak menotyrininkės, galeristės Algės Gylienės, už lietuvių menininkų kūrinius milijonai nemokami, tačiau ir čia egzistuojanti, kad ir maža, meno rinka, turi savo taisykles. O tiksliau, pašnekovės nuomone, betvarkės taisykles.
Meno rinka pasaulyje, galima sakyti, auga „žvėriškai“. Už meno kūrinius mokami milijonai dolerių, eurų. Kaip yra Lietuvoje – ar egzistuoja mūsų šalyje meno rinka? Ar lietuvių autorių dailės kūriniai yra reikalingi, ar jie vertinami? Kokia meno rinkos padėtis Lietuvoje, Jūsų manymu?
Lietuvos meno rinkoje yra labai didelė betvarkė. Mūsų rinka yra labai maža. Galinčių pirkti brangius meno kūrinius yra labai nedaug.
Kažkodėl mes neaikčiojame, kai išgirstame nemažas unitazų, sofučių kainas, bet kažkodėl mes krentam nuo kėdės išgirdę, kad tiek pat, o gal ir mažiau, kainuoja meno kūrinys. Tada mus ištinka šokas.
Nelengva išauginti pirkėją, kuris nekristų nuo kėdės sužinojęs aukštą vertingo meno kūrinio kainą.
Tokių menininkų, apie kurių kūrinius galėtume kalbėti kaip apie šimtaprocentinę investiciją, yra labai nedaug. Lietuva maža, pasaulyje ji yra mažai žinoma. Mūsų menininkai pasaulyje faktiškai yra niekas. Aišku, mūsų klasikų kūrinių vertė, galima sakyti, kils.
Pastebima, kad meno kūrinių rinka yra labiausiai neapibrėžta, joje galima bene daugiausia manipuliuoti kaip jokioje kitoje verslo srityje.
Kūrinio kaina nustatoma fiksuojant pardavimus. Tarptautinėje rinkoje visada laikomasi tam tikro susitarimo tarp galeristų: jeigu kūrinys parduodamas už tam tikrą aukščiausią kainą, ji yra kaip orientyras.
Lietuvoje kartais nutinka taip, kad menininkas tampa žinomas ir jis pradeda manipuliuoti kainomis, jis pats imasi parduoti savo kūrinius. Šiuo metu menų rinkoje yra chaosas, o ir pati rinka diktuoja: ką perka, tas ir kainuoja, nors menotyrininkų nuomone, tai nėra patys reikšmingiausi kūriniai.
Kitas dalykas, kodėl šiandien rinkoje yra toks pasimetimas ir chaosas: nėra solidžios kritikos. Kritika yra šiek tiek angažuota: menininkas surengia parodą ir jos apibūdinti ateina autoriaus pažįstamas. Dirbantys menotyrininkai nenori rašyto ko nors blogo, nes paskui sulaukia daug nemalonių emocijų.
Susiklosto taip, kad šiandien pašalietis, norintis susigaudyti, kuris kūrinys yra geras, nelabai gali tai padaryti.
Kuo dar ypatinga prekyba meno kūriniais, Jūsų pastebėjimu? Ar lengva suderinti meno galerijos kultūrinę misiją su komercine veikla?
Geras meno kūrinys yra prabangos prekė. Dirbu galerijoje ir pastebiu, kad žmonės galų gale pradeda suvokti, jog geras meno kūrinys namuose taip pat yra prestižas.
Žinoma, ne kiekvienas gali išsirinkti geriausią, brangiausią meno kūrinį, tačiau jau suvokiama, kad į prabangius namus įnešus prastą meno kūrinį galima sugadinti viską, kas iki tol buvo padaryta.
Mūsų mentalitetas yra žemo lygio. Inteligentas, kuris buvo pagrindinis meno kūrinių naudotojas, šiandien atsidūrė gan sudėtingoje situacijoje, nes jis negali pirkti. O tas, kuris gali, nebūtinai yra pakilęs iki tokio lygio, kad suvoktų, jog jam to reikia, nes čia reikalingas tam tikras išprusimas.
O ar galėtumėte pasakyti, kas laikoma šiandien vertinga? Kas yra paklausu? Kalbama, kad lietuviai dar nėra subrendę nei morališkai, nei finansiškai mokėti nemažus pinigus už gerus meno kūrinius.
Kičinių darbų mes tikrai neišvengiame. Nes tai, kas yra perkama, daro didelę įtaką ir patiems menininkams. Yra nedaug – galima ant pirštų suskaičiuoti – menininkų, kurie tikrai nenusižengia savo principams ir nepataikauja vyraujančiam skoniui, kurie daro tai, ką nori daryti, ir gali daryti, ką nori.
Daug gerų menininkų bando prisitaikyti, ieško kompromisų. Bet tai galbūt nėra blogai: jeigu kūrinys yra profesionaliai padarytas, gražus, jis gali gali būti pakankamai aukšto lygio ir atitikti masinį skonį.
Tiesa, kad šiandien menininkai gyvena be kritikos, kelia kainas, ir kartais didelis niekas kainuoja daug. Nėra kam to sureguliuoti. Gal susistatys ilgainiui šie dalykai į savo vietas. Kol kas yra taip, ir nieko nepadarysi.
Agnė Kairiūnaitė. Lietuvos radijo laida „Lietuvos diena"
