Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre gegužės 10 d. rengiamas „Koncertas baleto primadonai“. Juo choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ savo ir žiūrovų vardu padėkos Leokadijai Aškelovičiūtei už kelis dešimtmečius, atiduotus Lietuvos baleto menui, nes balandžio 30 d. ši garsi XX a. 6-9 dešimtmečio baleto solistė minės gražų jubiliejų.
Leokadijos Aškelovičiūtės sukakčiai rengiamame koncerte, kurį režisuoja choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ meno vadovas ir choreografas Jurijus Smoriginas, dalyvaus dabartinės Lietuvos baleto žvaigždės: Eglė Špokaitė, Miki Hamanaka, Živilė Baikštytė, Olga Konošenko, Rūta Kudžmaitė, Nerijus Juška, Aurimas Paulauskas, Aurelijus Daraškevičius, taip pat jaunesnės kartos baleto artistai Nailia Adigamova, Martynas Rimeikis, Romas Ceizaris, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivė Grytė Dirmaitė, „Vilniaus baleto“ šokėjai Evelina Zorubaitė ir Misha Levinas. Į koncerto programą įtraukos klasikinių baletų ištraukos ir šiuolaikinio šokio miniatiūros primins platų Leokadijos Aškelovičiūtės kūrybos diapazoną – nuo preciziškai tikslių klasikinio baleto formų iki jausmingos, vidumi išgyvenamos šiuolaikinės šokio plastikos.
1952 m. pradėjusi mokytis M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyriuje, L. Aškelovišiūtė baigė vieną garsiausių to meto choreografijos mokyklų – Agripinos Vaganovos baleto akademiją tuometiniame Leningrade. Tarp jos bendramokslių – ne tik visa Lietuvos baleto solistų karta (Raimundas Minderis, Gražina Žvikaitė, Pranė Sargūnaitė ir kiti), bet ir pasaulio baleto žvaigždės Natalija Makarova ir Rudolfas Nurijevas.
Leokadija Aškelovičiūtė. 1960
Dar M. K. Čiurlionio mokykloje išsiskyrusi ne tik gabumais, bet ir judrumu bei energija (jaunoji balerina aistringai žaidė futbolą ir turėjo „centro pendelio“ pravardę), Aškelovičiūtė kreipė ne vieno bendramokslio dėmesį – tarp mokyklinių jos gerbėjų ne vienas šiandien garsus ir žinomas Lietuvos menininkas.
Tačiau grįžusi į Lietuvą, šokėja pirmenybę atidavė ekonomistui Sauliui Razmai – su juo, vėliau tapusius vienu iš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų, sukurtą šeimą sucementavo aistringa meilė baletui, kuria jie dalinasi ir su sūnumi Ainiu – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu.
Pirmasis vaidmuo Lietuvos operos ir baleto teatre – Aurora Piotro Čaikovskio „Miegančiojoje gražuolėje“, sušoktas 1959 metais, lydėjo Aškelovičiūtę visą kūrybinės karjeros laikotarpį; šiuo vaidmeniu balerina ir atsisveikino su baleto scena 1987-aisiais. Per beveik tris dešimtmečius sukurti visi pagrindiniai vaidmenys Lietuvos baleto spektakliuose – tarp jų Odeta-Odilija „Gulbių ežere“, Žizel, Maša „Spragtuke“, Kitrė „Don Kichote“, Džiuljeta ir daugybė kitų. Aškelovičiūtė taip pat sukūrė daug vaidmenų lietuviškuose baletuose, iš kurių įsimintiniausias – Eglė Eduardo Balsio filme-balete „Eglė žalčių karalienė“. Balerina yra sukūrusi vaidmenų modernaus repertuaro spektakliuose, parengusi daugybę koncertinių numerių, su kuriais aplankyta dešimtys užsienio šalių.
„Koncerto baleto primadonai“ pradžia – 19 val.
Choreografinių projektų teatro
„Vilniaus baletas“ informacija
Leokadija Aškelovičiūtė - Aurora. 1967
