Birželio 5 d. 19 val. „ARTimoje galerijoje“ duris atveria antroji ekspozicija iš Tatjanos Diščenko parodų ciklo „Renesanso transcendencija“.
Šiek tiek besidomintys Lietuvos grafika nesunkiai atpažins šiai autorei jau firminiu tapusio mėlyno kolorito ir subtilių atspalvių darbus. Kruopščiai, tiksliau sakant itin preciziškai atliktuose naujuose grafikos kūriniuose galima pamatyti Tatjanos pamėgtus ir gausiai eksploatuojamus renesanso motyvus: švelnaus silueto angelus, perspektyvinius peizažus su išilgintais medžiais, renesansinę ramybę spinduliuojančius žmonių veidus.
Estampuose atvaizdai yra tarsi sustabdytos akimirkos: iš vienos pusės jie yra statiški, tačiau nepalieka nuojauta, kad tai tik iškirptas kadras ir kino filmo juostos, kuriam pasikeitus vaizdas ims judėti. Nedidelio formato antspaudus autorė „įrėmina“ plačiose spalvinėse dėmėse – tai dar labiau pabrėžia iškadravimą, leidžia sutelkti didesnį dėmesį į smulkias detales, be to, nuteikia žiūrovą meditatyviems apmąstymams.
Tiesą pasakius, ši kadruotė dažniausiai ir sukuria renesansinę nuotaiką T. Diščenko darbuose. Prisiminus meno istoriją, renesanso menininkai buvo atradę perspektyvinio vaizdavimo galimybę. Vaizdams tolumoje pabrėžti jie antrame paveikslo plane naudojo sieną, kurioje pro prakirstą nišą matydavosi tolumoje esantys peizažai. T. Diščenko kūriniuose tokių sienų gausu: vienur jos išmarginamos taisyklingais ornamentais arba lelijų raštais, o jų šone atsiranda medžių ir kalnų siluetai, kitur prakirtimai dominuoja centrinėje atvaizdo dalyje.
Šalia juvelyriškai smulkių detalių, aprėmintų dideliais spalvos plotais paveikslo visumą užbaigia vienaip ar kitaip įsiliejantys muzikiniai elementai: kūriniuose dažnai pasikartoja herojų rankose laikomas styginis instrumentas liutnė, o nemaža dalis darbų yra tiesiog pavadinami muzikiniais terminais, tokiais kaip „Modulatio“, „Fughetta“, „Sonatina“.
Baigti norėtųsi šios grafikės kūrybą prilyginus su vienu iš labiausiai pastaruoju metu jos pamėgtų darbų „Ligo“. Muzikoje - tai muzikinis ženklas jungiantis natas, T. Diščenko atveju – tai kūryba jungianti renesanso meistrų tradiciją su šiomis dienomis, sakoma "ARTima galerija" pranešime spaudai.
