Kiekvieną rytą tėvai išleisdami savo atžalas į mokyklą net nesusimąsto, ar mažieji trindami mokyklos suolą gauna pakankamai žinių ne tik apie matematikos pasaulį ar literatūros šedevrus, bet ir apie klimato kaitą. Ar moksleiviai supranta, kas yra klimato kaita? Tik supratę šio reiškinio svarbą, jie galės patys prisidėti prie klimato kaitos sustabdymo.
Išugdyti įpročius – dar mažiems
Svarbu nuo pat mažens su vaiku pradėti kalbėtis apie aplinkosaugą. Vaikai turėtų suprasti, kad klimato kaita – reiškinys, kuris veikia žemės temperatūrą ir taip atsitinka dėl mūsų pačių veiklos. Svarbu pabrėžti, kad klimato kaita – jau prasidėjusi ir kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos sustabdymo.
Tačiau jei vaikas šeimoje nieko negirdėjo apie klimato kaitą, mokykla tampa ta vieta, kur mažieji turėtų įgauti reikiamų žinių. Moksleivius įtraukti į klimato kaitos sustabdymo procesus nėra sunku. Mokykloje vaikams užduotas namų darbas galėtų būti išsiaiškinti, ar jų būstas efektyviai naudoja energiją. Tai galėtų būti ne tik biologijos namų darbų užduotys, tačiau ir matematikos. Vaikai galėtų patys apskaičiuoti, kiek procentų energijos namuose jie išnaudoja veltui. Atlikę skaičiavimus, pakeisti savo įpročius ir efektyviai naudoti energiją savo namuose: išjungti šviesą tuomet, kai tik išeina iš kambario, paraginti tėvus naudoti energiją taupančias lemputes, kurios į atmosferą išsiunčia 60 procentų mažiau anglies dvideginio. Šaltomis žiemos dienomis vietoj maksimaliai įjungto šildytuvo, apsivilkti storesnį megztinį, o vasarą – apsirengti lengvus drabužius vietoj pastoviai veikiančio (ir triukšmą keliančio!) ventiliatoriaus. Tokius paprastus žingsnius gali atlikti kiekvienas vaikas, nesvarbu, kiek jam metų.
Išugdyti tokius vaiko įpročius turėtų būti suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Jie turėtų raginti vaikus kuo mažiau laiko praleisti prie televizoriaus ekrano ar žaidžiant kompiuteriu – taip bus ne tik sutaupoma elektra, bet kartu gerės ir vaiko sveikata. Kiurksojimą prie kompiuterio išmainius į dviračio pedalų minimą, kitą kartą keliauti į mokyklą vaikai norės ne tėvų automobilyje, o dviračiu. Taip vėl bus prisidedama prie klimato kaitos sustabdymo.
Moksleiviai mokyklose įgytas žinias ir naujai suformuotus įgūdžius vienu ar kitu būdu perteikia tėvams. Juk jei vaikas pradės rūšiuoti atliekas, tėvams neliks nieko kito, tik kaip įsigyti daugiau šiukšlių dėžių. Taip po truputėlį bus įtraukiami ir tėvai, ir kaimynai, ir visa bendruomenė. Vien todėl svarbu apie klimato kaitą ir jos sustabdymą kalbėti jau nuo pat mažens, mokyklose.
Dėmesys aplinkosaugai auga
Lietuvos mokyklose moksleiviai mokosi ekologijos bei aplinkosaugos pradmenų. Tačiau efektyviau už bet kokią teoriją veikia realūs darbai ir pavyzdžiai.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje prisidėti prie aplinkosaugos skatinama dalyvaujant įvairiuose projektuose. Fizikos mokytojas Saulius Žukauskas pasakoja, kad mokykla nepraleidžia progos dalyvauti įvairiuose projektuose ar konkursuose, kurie skirti ekologijos temai. „Taip mokykloje sukuriamas tam tikras „vajus“, kurio metu moksleiviai daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai“, – pasakoja fizikos mokytojas. Pasak jo, sudominti vaikus aplinkosaugos temomis – nėra lengva, tad konkursai yra puiki proga tai padaryti, nes vaikus galima motyvuoti įvairiais prizais.
S. Žukauskas pasakoja, kad be dalyvavimo konkursuose, mokykloje rūšiuojamos atliekos, renkamos senos lemputės, panaudotos baterijos. Kartas nuo karto, renkama sena makulatūra. Fizikos mokytojas pabrėžia, kad tai tik nedideli žingsneliai, kuriais siekiama atkreipti moksleivių dėmesį, tačiau to neužtenka. „Norint pasiekti rezultatų, reikia, kad aplinkosauga taptų gyvenimo būdu“, – teigia fizikas.
Svarbu, kad moksleiviai mokykloje sužinotų, kaip jie gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir klimato kaitos sustabdymo. Tačiau dar svarbiau, kad pamatytu pavyzdžiu jie sektų ne tik mokykloje, bet ir užvėrę jos duris.
