Nors iki naujų mokslo metų pradžios liko vos kelios savaitės, universitetai būsimiems studentams vis dar teikia konsultacijas ir noriai priima prašymus studijuoti. Pastebima, kad kone 37 tūkstančiai šias metais vidurinę baigusių jaunuolių mokslo įstaigą renkasi vadovaudamiesi labai įvairiais faktoriais. Vienų prioritetų sąraše studijos didmiesčiuose, kitų – tik konkrečios specialybės, yra ir tokių abiturientų, kurie rinkdamiesi dominančią specialybę atsižvelgia į ekonominį naudingumą.
Jei universitetų informacijos centrai būtinai pakonsultuos apie studijų kainas ir reikalingus dokumentus, tai sunkiai rasite tokių, kurie įvardins, kiek atvykėliui kainuos pragyvenimas. Būtent dėl šios priežasties patikrinome dviejų didžiųjų Lietuvos miestų kainas ir apklausėme juose studijuojančius jaunuolius. Tai visgi kiek išleidžia Vilniuje ir Kaune gyvenantys studentai?
Abejotina būsto kokybė už 60 Lt ir „prabanga“ mokant 300 Lt
Tarkime, įstojote į valstybės finansuojamą vietą, už mokslą nemokate. Tuomet didžiausiu galvos skausmu tampa gyvenamoji vieta. Vienas variantų – gyvenimas bendrabutyje. Vienviečiuose, dviviečiuose bei triviečiuose kambariuose įsikūrę studentai džiaugiasi galimybe susipažinti su kolegomis, nedideliu atstumu iki mokslo įstaigos ir sąlyginai maža stogo virš galvos kaina. Apsilankę Vilniaus universitetų bendrabučiuose, randame įvairiausių pasiūlymų. Kainos čia vyrauja nuo 130 Lt už lovą kambaryje su trimis kolegomis, iki 330 Lt – trivietį kambarį dalinantis dviese. Kaune būstą įmanoma rasti už 60 Lt, o mėgautis „prabanga“ mokant 300 Lt.
Kambario kaina priklauso tiek nuo bendrabučio būklės, kambario dydžio, gyventojų skaičiaus, tiek nuo lokacijos. Visgi, galime teigti, kad Vilniuje visiems mokslo metams bendrabučiui prireiks bent 4600 Lt, o Kaune pakaks ir 1800 Lt.
Ne kiekvienas norintis gauna kambarį bendrabutyje
Dėl riboto vietų skaičiaus, dauguma universitetų negali visiems norintiems skirti bendrabučių, taip pat yra studentų, teikiančių pirmenybę gyvenimui nuomojamame kambaryje. Dėl šių priežasčių verta susipažinti su alternatyvių gyvenamųjų plotų kainomis.
Dažnas studentas renkasi būstą, kurį dalinasi su keletu draugų. Tik vienetai gali sau leisti nuomą be kambariokų. Apklausus per trisdešimt studentų aiškėja realios kainos. „Naujieji vilniečiai“ džiaugiasi radę kambarį, už kurį, be komunalinių mokesčių, atseikėja 400 Lt, o Kauno studentai geru laimikiu vadina iki 300 Lt kas mėnesį piniginę paploninantį būstą.
Apklaustieji studentai tikina sostinėje sumokantys gerokai didesnius komunalinius mokesčius. Savaime aišku, tam įtakos turi galybė veiksnių, bet vedant bendrus vidurkius aiškėja, kad Vilniuje per mokslo metus butui išleidžiama per 5200 Lt, Kaune – 3700 Lt.
Transportas Vilniuje ir Kaune
Kitas, ne ką mažiau svarbus aspektas – transporto kainos. Sostinėje, pagal naujai įsigalėjusią sistemą, 30-ties minučių troleibusų ir autobusų bilietas studentui kainuoja 1,25 Lt, o mėnesį galiojanti kortelė – 20 Lt. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste, Kaune, kainos panašios, bet toli gražu nelenkia Vilniaus. Čia už vieną reisą viešuoju transportu sumokėsite 1 Lt, o mėnesiui ramybę užsitikrinsite už 16,40 Lt.
Dauguma studentų renkasi mėnesinius bilietus, bet būna ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių naudojasi vienkartiniais. Tarkim, jei kasdien po miestą tenka judėti bent du kartus, už vienkartinius įsėdimus Vilniuje sumokėsite 75 Lt, o Kaune – 60 Lt.
Prie kasdienių išlaidų autobusams bei troleibusams derėtų pridėti ir taksi kainas. Į paskaitas šia transporto priemone studentas tikrai nevažiuos, bet po ketvirtadieninio vakarėlio miesto klube šių paslaugų jam, matyt, prireiks. Peržvelgus taksi kainas, matome, kad abiejuose miestuose jos labai panašios. Apklaustieji studentai nurodė, kad dažniausiai į namus grįžta grupelėmis, taip žymiai sutaupydami. Tiek Vilniuje, tiek Kaune per mėnesį įmanoma išsiversti su 30 Lt.
Transporto išlaidų vidurkiai kalba patys už save. Sostinėje mokslo metams gali prireikti 775 Lt, o Kauno studentai išleidžia visu šimtu mažiau – 680 Lt.
Neištesėti universitetų pažadai
Apklausoje dalyvavusių studentų paprašėme įvardinti problemas, su kuriomis susiduriama atvykus į svetimą miestą. Abiejų miestų jaunuoliai vieningai piktinosi dėl mokslo įstaigų nepajėgumo savo studentams užtikrinti pigių būstų. „Šiuo metu už butą, kuriame gyvenu su drauge, kas mėnesį mokame po 600 Lt. O juk įstojusi varčiau universiteto tinklapį ir džiaugiausi, kad stogą virš galvos pavyks gauti už 150 Lt“, – nuoskaudomis dalinosi Vilniuje studijuojanti trečiakursė filologė Aušrinė. Tuo tarpu Kaune mokslus kremtantis būsimas politologas Laurynas šypsosi prisiminęs pirmo kurso įspūdžius. „Šiuo metu esu dirbantis studentas, tad nuomojuosi butą atskirai. Tik atvykęs į miestą džiaugiausi gavęs ypač nebrangų bendrabučio kambarį. Tikiu, kad nenorėtumėte jo pamatyti. Kone kiauri langai, krentančios durys, kamšteliais iškaltos sienos, prišnerkšti dušai ir triukšmingi kaimynai.“
Studentai turi ką papasakoti. Vieni piktinasi dėl brangaus būsto, kitų netenkina gyvenimo kokybė, o tretiems apkarto ilgos valandos, praleistos viešajame transporte.
ASU bendrabučiuose gyvena net kauniečiai
Aleksandro Stulginskio universitete taikomąją ekologiją studijuojantis Saulius sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. „Kaip turbūt dauguma abiturientų, tolimesnius mokslus rinkausi tik pagal dominančią specialybę. Visgi studijų metu bendraudamas su kitų universitetų studentais ir lygindamas gyvenimo kokybę, supratau, kaip svarbu atsižvelgti į daugiau aspektų. Tarkim, ASU kiekvienas studentas gauna bendrabučio kambarį. Jei kitos mokslo įstaigos dėl vietų trūkumo būstą suteikia tik toliau gyvenantiems ar socialiai remtiniems asmenims, tai čia gyvena net kauniečiai. Nenuostabu, kaina nedidelė, kambariai sutvarkyti, o ir atstumas iki universiteto – vos penkios minutės pėsčiomis“, – pasakojo Saulius.
„Kartais kone visą mėnesį neišlendu į miestą. Universiteto miestelyje turime viską, ko gali prireikti: tiek parduotuves, maitinimo įstaigas, tiek įvairias pramogų ir ramybės erdves. Iki miesto – tik penkiolika minučių kone kas pusvalandį kursuojančiu autobusu, tad pasiilgęs miesto šurmulio jį gali pasiekti tarsi ranka“, – atviravo Saulius, pokalbio pabaigoje pasidžiaugęs, kad nuo šiol turės dar mažiau laisvo laiko, nes nuo kitos savaitės pradeda dirbti universiteto miestelyje įsikūrusioje kavinėje.
Į ką derėtų atsižvelgti renkantis studijas
Savaime aišku, pagrindinis aspektas, kuriuo reikėtų vadovautis renkantis studijas – specialybės tinkamumas. Šalia šio faktoriaus eina kitas – miestas, kuriame reikės studijuoti. Pasirinkus gyvenimą sostinėje, derėtų nepamiršti, kad tiek būstas, tiek transportas kainuos žymiai daugiau nei mažesniame mieste. Per vienerius mokslo metus šis pasirinkimas piniginę gali paploninti net keliais tūkstančių litų daugiau. Žinant, kad mokslai universitete trunka 3–4 metus, išeina gan apvali suma.
Būsimiems studentams rekomenduojama pasidomėti bendrabučių kainomis, jų kokybe, kiek vietų yra skiriama ir ar išvis jį įmanoma gauti. Ne mažiau svarbus ir atstumas nuo būsto iki universiteto. Gyvenant studentų miestelyje sutaupysite pinigų kasdieniam transportui ir laiko, praleidžiamo kelyje.
