Šalies mokyklose jau pasibaigė brandos egzaminų sesija ir abiturientams įteikti atestatai. Tiesa, nors išleistuvių valsas jau nutilo, ramiau atsikvėpti abiturientai ir jų tėvai dar negali, nes savo verdiktą šalies aukštosios mokyklos paskelbs tik po savaitės.
Kol tvirtai žinantys, kur nori studijuoti, susikaupę laiko paskutinį kantrybės išbandymą, kiti dar koreguoja savo svajonių studijų sąrašą. Specialistų teigimu, likus savaitei iki stojimų rezultatų skelbimo kasdien atsiranda šimtai jaunuolių, kurie apskritai nebuvo registruoti bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas duomenų bazėje.
Stojantieji pageidavimus aktyviai keičia
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas, komentuodamas šių dienų situaciją, sakė: „Šiuo metu abiturientai labai aktyviai koreguoja savo pateiktus prašymus. Be to, nuolat atsiranda žmonių, kurie iki šiol nebuvo registruoti elektroninėje prašymų studijuoti teikimo sistemoje, tad jie aktyviai registruojasi dabar - kas valandą pageidaujančių dalyvauti priėmime į šalies aukštąsias mokyklas daugėja šimtais.“
Pašnekovo teigimu, šiuomet elektroninėje duomenų bazėje yra užregistruota daugiau kaip 41,5 tūkst. stojančiųjų. „Žinoma, ne visi šie žmonės rugsėjį pradės studijas šalies universitetuose ir kolegijose – dalis jų registravosi vedini smalsumo, nori išbandyti savo turimų mokymosi rezultatų konkurencingumą. Kol kas tikrąjį stojančiųjų skaičių sunku nurodyti, bet jau beveik 37 tūkst. stojančiųjų yra ne kartą koregavę savo pageidavimų sąrašą,“ – sakė P. Žiliukas.
Studijuoti pageidauja, bet atestato nepateikia
LAMA BPO prezidentas taip pat užsiminė, kad šiemet nemažai prašymų studijuoti pateikė ir anksčiau mokyklas baigę žmonės: „Tarp pildžiusių prašymus yra nemažai vyresnių žmonių ir ne visi jie pristatė savo vidurinės mokyklos baigimo atestatus. Gali būti, kad šie žmonės savo duomenis pateikė būdami užsienyje ir nepaprašė Lietuvoje gyvenančių artimųjų komisijai pristatyti šiuos dokumentus. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų bazių galime gauti tik nuo 2009 metais baigusių abiturientų atestatų duomenis, o anksčiau vidurines mokyklas baigę asmenys patys turi pasirūpinti atestato pristatymu priėmimo komisijai. Tokių žmonių yra 2,5 tūkst.“
Anot P. Žiliuko, savo atestato duomenų nepateikę asmenys apie tai net keletą kartų informuojamis specialiais pranešimais.
Šiemet registracija LAMA BPO sistemoje yra nemokama, tad, anot pašnekovo, gali būti taip, kad nemažai žmonių tai padarė iš smalsumo: „Gali būti ir tokių atvejų, kad kuris nors iš tėvų nori matyti tą patį, ką mato ir jų atžalos. Žinoma, nėra gerai, kad papildoma informacija užimamos laikmenos.“
Aktyviai renkasi profesines mokyklas
Pašnekovo teigimu, nepasitvirtino spėjimai, kad šiemet dar mažiau nei pernai abiturientų rinksis studijas Lietuvoje – šių ir praėjusių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių statistika – panaši. „Teko girdėti, kad nemažai jaunuolių šiemet renkasi profesines mokyklas, tad gali būti, kad tai ir lemia šiokį tokį skirtumą. Žinoma, kaip ir pernai, tam tikra dalis jaunų žmonių studijas rinksis užsienyje“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Paklaustas, ar pasitaiko atvejų, kai besiregistruojantiems priėmimui į aukštąsias mokyklas iškyla klausimų ar susiduriama su techninėmis kliūtimis, P. Žiliukas sakė: „Tokių atvejų keletas buvo, bet tikrai nėra daug. Matyt, jau ir bendras žmonių informacinių technologijų išmanymas geresnis, be to, kasmet tobulinama pati sistema, daugiau svarbios informacijos pateikiama elektroniniame tinklalapyje.“ P. Žiliuko teigimu, šiuo metu centrinėje būstinėje dirba keturi konsultantai, o duomenų tvarkymo punktuose dirba dar dvylika žmonių. Šiuose punktuose dirbantys specialistai taip pat suveda ir ankstesniais metais baigusių, bet panorusių šiemet studijuoti, asmenų duomenis.
Nežinojimas, kur eiti – ne klaida
Į klausimą, kokių klaidų daro abiturientai pildydami stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus, pašnekovas atsakė: „Viskas priklauso nuo to, ką vadinsime klaida – apsisprendimo nebuvimas negali būti laikomas klaida. Būna atvejų, kai žmonės, dar besimokydami mokykloje, neturėjo jokios svajonės, susijusios su būsima profesija, arba esama atvejų, kai ta svajonė nesusijusi su laikytais egzaminais. Išlaikę valstybinius egzaminus, sužinoję jų rezultatus, būsimieji studentai keičia savo pageidavimų sąrašo pozicijas. Jauni žmonės nori konkursuose dalyvauti realiai, skaičiuojasi konkursinius balus. Taip pat būsimi studentai atsižvelgia į pragyvenimo išlaidas miestuose, net ima jaustis tam tikras regioniškumas: vilniečiai ir kauniečiai linkę likti savo miestuose, klaipėdiečiai taip linkę studijuoti arčiau namų.“
Priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai bus pradėti skelbti liepos 26 dieną. Pašnekovo teigimu, atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį, kai dėl didelio informacinės sistemos lankytojų srauto skelbiant stojimų rezultatus tinklalapio darbas strigo, informacinė sistema šiemet dar patobulinta.
Problema – duomenų vėlavimas
Kasmet stojimų rezultatų skelbimas priverčia jaudintis daugelį jaunų žmonių, o stringantis duomenų bazių darbas sukelia tikras audras žiniasklaidoje.
„Šiemet taip pat susiduriame su atestatų duomenų perdavimo vėlavimu iš švietimo informacinių technologijų centro. Pernai pagrindinė problema ir buvo ta, kad duomenų įkėlimas ir skaičiavimas sutapo minutėmis, o reikėtų bent kelių parų pertraukos, kad būtų spėjami apdoroti duomenys. Svarbiausia, kad duomenų perdavimais tarp struktūrų vyktų korektiškai“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Paklaustas, ar tiesa, kad kartojasi ankstesnių metų scenarijus ir dauguma stojančiųjų renkasi tik socialinių mokslų studijas, pašnekovas sakė: „Gal tai, kad ši problema pernai buvo itin dažnai aptariama žiniasklaidoje turėjo lemiamos įtakos, bet lyginant su pernai, pokyčių yra. Šiek tiek didėjo susidomėjimas technologijų studijomis ir pastebime mažėjantį socialinių mokslų populiarumą, bet kol kas skirtumai nėra itin dideli.“
P. Žiliukas akcentavo, kad itin populiarūs pastaraisiais metais tampa biomedicinos mokslai.
„Šuo metu stojantieji diferencijuojasi ir vis daugiau renkasi įgyti išsilavinimą kolegijose. Žinoma, gal bendras pageidavimų skaičius yra didesnis universitetų naudai, bet žvelgiant į tai, ką dalis studentų nurodė pirmuoju pageidavimų sąraše, neretais atvejais Vilniaus ir Kauno kolegijos populiarumu lenkia dalį šalies universitetų“, – apie studentų pasirinkimų tendencijas kalbėjo pašnekovas.
