Nuo šių metų pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gaus tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2012 m. aukštosios mokyklos gaus 140 tikslinių studijų vietų. Taip pat paskirstyti 49 menų grantai – tikslinis finansavimas menų studijoms.
Didžiausias poreikis nustatytas policininkų, žemės ūkio, visuomenės sveikatos, treniravimo sistemų ir gaisrinės saugos sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 42, Mykolo Romerio universitetui – 41, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 31. Šiaulių universitetas gaus 9 tikslines studijų vietas, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – po 8, Utenos kolegija – vieną tikslinę studijų vietą.
Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškų beveik 2,4 tūkst. studijų vietų.
Paraiškas atrinko komisija, į kurią įeina du darbdavių organizacijų ir ūkininkų asociacijų atstovai, du Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, po vieną atstovą iš suinteresuotų ministerijų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat vienas nacionalinių studentų sąjungų atstovas.
Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“. Priėmimui į pirmą kursą paskirtos 83 tikslinės studijų vietos.
Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos galės gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 21 antrakursiui ir 36 trečiakursiams.
Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 16, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 12, Telšių fakultetas – 9, Vilniaus fakultetas – 6, Klaipėdos fakultetas – 3. Vytauto Didžiojo universitetui atitenka 3 tikslinės menų studijų vietos.
Tikslinio finansavimo forma menų studijoms dėl jų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau trečius metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu ir jų galimybes įsidarbinti, studijų programos specifiką ir kokybę, regioniškumą ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus. Aukštųjų mokyklų paraiškos aptartos pasitelkus nepriklausomus ekspertus.
Numatoma, kad 2012 m. valstybės finansavimą iš viso gaus ne mažiau kaip 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. stojančiųjų į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas. Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.
Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms skiriamas išskirtiniu atveju – kai kitais būdais negalima garantuoti valstybei būtinų specialistų rengimo.
