Vis aktyviau visuomenėje kalbama apie smurtą prieš moteris ir vaikus, bet apie smurtą tarp jaunų žmonių prabylama retai. Apie jaunimo tarpusavio bendravimo ypatumus ir iškylančias problemas tyrimų beveik nėra atlikta, o pavieniai atvejai, kuomet paviešinami faktai apie jaunų žmonių patiriamą smurtą, „nurašomi“ dėl socialių ir kitų aplinkybių.
Lapkričio 28 d. Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje vyko Moterų informacijos centro organizuota konferencija „Kartu mes galima pasipriešinti smurtui prieš moteris ir mergaites“, kurios metu buvo pristatytas sostinės mokyklose atliktas tyrimas apie moksleivių požiūrį į smurtą, lyčių stereotipus bei santykius. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 500 trijų sostinės mokyklų moksleivių, kurių amžius 15–17 metų.
Nesustabdyto smurto kaina – 6 mlrd. eurų
Konferencijos pradžioje Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirklienė sakė: „Niekas iš taip arti nemato, kaip liūdna mokiniams, kurie nesijaučia gerai namuose ar kieme su bendraamžiais, kaip tai pastebi mokytojai. Tokiam vaikui labai sunku padėti, nes dažnai jaunas žmogus kaltę verčia sau, manydamas, kad tokio elgesio nusipelnė, kad yra ne toks kaip kiti. Tad kuo anksčiau jaunimas atkreips dėmesį į smurto problemą ir pradės su ja kovoti, tuo geresni bus šios kovos rezultatai.“
Renginio metu kalbėjusi Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė sakė: „Iki šių metų gruodžio 15 d. smurtas šeimoje vis dar nėra laikomas nusikaltimu. Baudžiama tik tuomet, kai to pasekmė būna sunkus kūno sužalojimas ar mirtis, bet visi veiksmai iki to – privatus šeimos reikalas. Juk jei jus sumuša gatvėje, tuomet valstybė jus gina, bet jei namuose – tai ne nusikaltimas. Neseniai vienoje tarptautinėje konferencijoje, kuri buvo skirta smurto problemoms šeimoje, paviešinti skaičiavimai, jog dėl smurto šeimoje ES šalys kasmet praranda 6 milijardus eurų, o vienas investuotas euras mažina šias išlaidas dar 87 eurais.“
Moters teigimu, Lietuvoje vos 10-11 proc. smurtą patiriančių moterų ryžtasi kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Tai labai mažas skaičius, palyginus su faktu, kad smurtą mūsų šalyje patiria kas trečia moteris. Moterų informacijos centro vadovės teigimu, miestuose gyvenančios moterys į šią problemą reaguoja aktyviau, bet provincijoje vis dar gaji nuostata, kad į privatų šeimos gyvenimą kištis ir jo viešinti nedera.
Ar jaunimas perima stereotipus?
Į klausimą, kaip kilo poreikis atlikti tokį tyrimą, Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė atsakė: „Smurtas prieš moteris ir mergaites yra šiek tiek primiršta tema ir džiugu, kad pastaruoju metu daug dalykų daroma siekiant pagerinti situaciją – kuriami nauji teisės aktai, nacionaliniai veiklos planai, bet dažniausiai šios iniciatyvos susijusios su smurto prieš moteris arba smurto šeimoje prevencija, o smurtas tarp jaunimo – paauglių merginų ir vaikinų – tarsi ignoruojamas. Juk smurtas prieš mergaites ir merginas taip pat gali būti psichologinis, fizinis ar pasireiškiantis patyčių forma.“
„Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, kuriame tiriama keletas aspektų. Vienas jų – jaunimo požiūris į smurtą tarp jaunimo“, – teigė viena iš tyrimą atlikusių specialisčių, Moterų informacijos centro projektų vadovė Kamilė Butkevičiūtė.
Kalbėdama apie tyrimą pašnekovė sakė: „Tyrėme jaunimo požiūrį įvairiais aspektais – pradedant romantiškais santykiais ir baigiant požiūriu į smurtą prieš moteris bei smurtą tarp jaunimo. Domėjomės smurto šeimoje bei santykiuose priežastimis bei aiškinomės jaunimo požiūrį į stereotipus. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimas mažiau vadovaujasi stereotipais, susijusiais su šeimyniniais santykiais, tačiau kai kuriems stereotipams respondentai vaikinai vis dar buvo linkę pritarti. Į klausimą, ar vaikinai yra geresni lyderiai nei merginos, daugiau nei 66 proc. apklaustų vaikinų atsakė teigiamai, jiems pritarė vos 12 proc. merginų.“
Apklaustų moksleivių nuomonės išsiskyrė ir dėl kitų klausimų: apie merginų norą daryti karjerą, vietoje noro turėti geros mamos ar žmonos statusą, teigiamai atsiliepė vos 40 proc. apklaustų vaikinų, o tuo tarpu merginos, atsakinėdamos į šį klausimą, tokią siekiamybę pabrėžė: karjerą, kaip svarbesnę už geros mamos ar žmonos statusą nurodė net 77 proc. apklaustų merginų.
Merginų smurtas prieš vaikinus – toleruojamas
K. Butkevičiūtė įvardijo keletą labiausiai nustebinusių tyrimo aspektų: „Šiek tiek nustebino jaunimo požiūris į smurtą. Įvairūs klausimai atskleidė, kad merginų smurtas prieš vaikinus yra labiau toleruojamas nei vaikinų prieš merginas. Jei mergina šaukia ant vaikino ar pan., šie veiksmai labiau pateisinami nei atvirkštinis variantas. Kalbant apie fizinį smurtą dauguma apklaustųjų nurodė, kad tai negeras elgesys, bet kai klausiama apie psichologinį smurtą, kontrolę, tuomet jauni žmonės teigia, kad nieko blogo nėra kontroliuoti tai, kaip antroji pusė rengiasi, kur eina ir pan. Atsakinėdami į anketos klausimus, jauni žmonės akcentavo, kad pavydas turėtų būti suprantamas kaip rūpestis“. Pašnekovės teigimu, dažnai psichologinio smurto bei patyčių jaunimas neidentifikuoja kaip smurto rūšies.
„Tiriant jaunimo požiūrį į smurtą prieš moteris gauti atsakymai parodė, kad jaunimas nemano, jog smurtaujama tik asocialiose šeimose. Vadinasi, stereotipas apie šios problemos egzistavimą išskirtinai tarp asocialių žmonių, jaunimui nebėra paveikus“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė pridurdama, kad atsakydami į klausimus apie lyderystę šeimoje, jauni žmonės nurodė, kad „šeimos galvos“ funkcijas gali atlikti ir mama, ir tėtis.
Į lyčių lygybę jaunimas žvelgia skirtingai
Nors daugelis tyrime dalyvavusių jaunų žmonių teigė, kad merginos ir vaikinai turėtų turėti tas pačias laisves – šiam teiginiui pritarė 97 proc. merginų ir 88 proc. vaikinų, vis tik 12 proc. vaikinų pabrėžė, kad merginoms neturėtų būti suteikiamos tokios pat laisvės kaip ir vaikinams. Tokį jaunuolių požiūrį iliustravo ir kiti apklausos rezultatai.
Teiginiui, kad dauguma vaikinų susitikinėja su merginomis vien dėl sekso, pritarė 59 proc. vaikinų ir 66 proc. merginų. „Į klausimą, ar tiesa, kad vaikinams labiau priimtina turėti daugiau seksualinių partnerių nei merginoms, teigiamai atsakė apie 65 proc. apklaustų vaikinų ir 67 proc. merginų“, – tyrimo tendencijas komentavo K. Butkevičiūtė.
Seksualinis priekabiavimas ir abejingumas
R. Butkevičiūtė sakė, kad dalis respondentų pateiktų atsakymų verčia sunerimti: „Nemaža dalis jaunuolių galvoja, kad jei mergina drąsiau rengiasi ar atrodo seksualiai, tuomet nieko tokio, jei jai pateikiamas seksualinio pobūdžio pasiūlymas. Tą patį galima pasakyti ir apie flirtą. Manoma, kad, jei mergina flirtuoja, tai tarsi leidžia jei ką nors pasiūlyti“. Respondentų atsakymai rodo, kad net 70 proc. vaikinų ir 72 proc. merginų yra įsitikinę, kad kartais merginos išprovokuoja vaikinų seksualinę agresiją vien savo apranga.
Įdomi ir kita jaunuolių atsakymų tendencija. Teiginiui, kad kartais merginos yra pačios kaltos, jei vaikinai prieš jas naudoja smurtą, pritaria 52 proc. vaikinų ir 40 proc. merginų.
Tyrėjų nuomone, didelė problema yra ta, kad jauni žmonės sunkiai identifikuoja kitokį nei fizinis smurtą, o su susidūrę su smurtu nežino, kur gali kreiptis. „Matydami, kad jų klasės draugė patyrė smurtą nuo savo draugo, partnerio ar vaikino, jauni žmonės nežino, kur kreiptis. Bijo apie tai pranešti pedagogams ir policijai“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Paklausti, ką asmeniškai galėtų padaryti, pamatę, kad smurtaujama prieš jų bendraamžę (-į), jauni žmonės buvo atviri ir dažnas pripažino, kad vargu ar ryžtųsi kištis, nebent smurtas būtų fizinis.
