Jie užsideda ausines ant galvų, užsidengia akis ir pasileidžia į savo skaitmenines aukštumas. Vaizo įrašuose, publikuotuose Youtube.com portale, rodomos šokinėjančios ir apimtos euforijos, besikratantys paaugliai, persigandę berniukai – tai vadinamųjų „skaitmeninių narkotikų“ pasaulis, kuriame, kaip tiki paaugliai, klausant muzikos galima patirti tai, ką sukelia tikros narkotinės medžiagos.
Laiko klausimas, kol paplis Europoje
Šia „mada“ užsikrėtę paaugliai tiki, jog besikartojantys garsai leis jiems patirti svaiginančius pojūčius, kurie legaliai pasiekiami internete. Tokie vaizdo ir garso įrašai ypač populiarūs tarp paauglių Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tik laiko klausimas, kada tai taps Europos paauglių mada ir manija.
Spėję išbandyti „skaitmeninius“ pojūčius tikina, jog sukeliamas efektas labai panašus į tą, kurį sukelia kokainas, kanapės, kitos medžiagos. Tiesa, nors žinia apie „skaitmeninį svaiginimąsi“ buvo sutikta itin skeptiškai, vis dėlto kai kurie „kūriniai“ Youtube.com portale tapo žvėriškai populiarūs ir sulaukė kone po pusę milijono peržiūrų.
Vadina placebo efektu
Štai, spėjęs pasiklausyti „kūrinio“, lankytojas rašė, kad tuo metu pradėjo matyti žybsinčias šviesas, jausti, tarsi skęstų savo krėsle. „Pasibaigus kūriniui pasijutau toks atsipalaidavęs, kad nenorėjau stotis, niekur eiti, nenorėjau ištarti nė vieno žodžio“, – pasakojo „bandytojas“.
Vis dėlto toli gražu ne visi į šį naują reiškinį žiūri rimtai: pasirodžius paauglių filmuotiems įrašams, kuriuose jų draugai „nardo“ po skaitmenines aukštumas, daugelis komentatorių tyčiojosi, vadindami tai placebo efektu.
Perspėjimai tėvams stebėti vaikus
Tuo tarpu JAV, Oklahomoje buvo išplatintas oficialus prašymas vaikams nesivelti į nieką, kas susiję su „i-dosingo“ reiškiniu. Narkotikų kontrolės tarnybos atstovai sakė, jog vaikai, vedini vien smalsumo, lankosi interneto svetainėse, kuriose siūloma išmėginti „i-dosingą“, ir pasakoja apie tai kitiems. Pasak narkotikų kontrolės tarnybos darbuotojų, toks smalsumas gali paskatinti išbandyti tikrus narkotikus.
„Štai kodėl mes norime, kad tėvai žinotų, kur lankosi jų vaikai, ir neatmestų tokio reiškinio, kaip „kažko nekenksmingo“ jų kompiuteriuose“, – tvirtino jie.
Viena Oklahomos mokykla taip pat išplatino perspėjantį laišką savo mokinių tėvams, kuriame skatino gimdytojus stebėti, ko klauso jų vaikai. „Mes niekada nebuvome susidūrę su tokiu reiškiniu, kuris turi tokį fiziologinį poveikį vaikams, todėl esame labai susirūpinę“, – tikino mokyklos atstovai.
Senas ir sudėtingas akustinis reiškinys
„Skaitmeniniais narkotikais“ vadinami garsų mišiniai turi impozantiškus pavadinimus, tokius, kaip „Hado vartai“ arba „Dievo ranka“. Juose kartais nuskamba laivo sirenas primenantys garsai, didžiąją laiko dalį atrodo, kad labai greitai grojama pigiais sintezatoriais, skamba daug šnypščiančių garsų.
Vis dėlto, nors ir vadinamas nauju reiškiniu, „i-dosingas“ iš tiesų atrastas seniai. 1839 metais vokiečių fizikas Heinrichas Wilhelmas Dove'as nustatė, kad grojant du tonus skirtingais dažniais į skirtingas ausis, žmogus galvoja, kad girdi lengvą ritmą. Jis šį reiškinį pavadino „binauraliniu ritmu“.
„Paprastai, skirtumas tarp garsų leidžia suvokti žmogui, kur yra garso šaltinis. Tačiau klausant šių garsų stereo ausinėmis, pradeda atrodyti, kad dažnių skirtumas yra dar vienas ritmas, ateinantis tiesiai iš galvos. „Vis dėlto nėra jokių įrodymų, kad tokie garsai gali sukelti į narkotikus panašų poveikį“, – sakė Oregono sveikatos ir mokslų universiteto daktarė Helane Wahbeh.
Psichologė: muzika turi stiprų poveikį
„Nesu šio reiškinio specialistė, tačiau teoriškai galima sakyti, jog muzikos sukeliamas efektas gali būti panašus į narkotikų. Žinoma, kad tam tikra muzika sukelia transą, svarbu ir tai, kaip garsiai jos klausome, kokios muzikos klausomės, nes iš tiesų – kalbant apskritai – muzika turi stiprų poveikį“, – tvirtino psichologė Genutė Petronienė.
Pasak jos, kai kurie kūriniai gali priversti jaustis aktyvesniais, kai kurie – slopina, būtent todėl paaugliai gali lyginti muzikos poveikį su narkotikais.
Paklausta, ar tėvai turėtų susirūpinti, pastebėję, jog paaugliai klausosi „skaitmeninių narkotikų“ įrašų, G. Petronienė tikino, jog tėvams apskritai turėtų rūpėti tai, ko klauso jų paaugliai. „Ne vien dėl šios naujos grėsmės. Paaugliai labai dažnai klausosi neigiamos, destruktyvios muzikos, todėl reikėtų bent kartais išgirsti, ko jie klausosi“, – sakė specialistė. Anot jos, drausti nereikėtų, tačiau visada verta pasidomėti, ko trūksta paaugliams, kad jie nori klausyti vieno ar kito kūrinio.
Paauglys klausosi? Tėvams metas pas psichoterapeutą
Tuo tarpu psichologas Raimundas Alekna tikino, jog muzika negali veikti taip, kaip veikia narkotikai. „Tačiau yra žinoma, kad ne tik muzika, bet ir fizinis aktyvumas, šokimas sukelia organizme pokyčius, kai išsiskiria cheminės medžiagos, vadinamieji endorfinai, kas leidžia jaustis pakylėtiems, laimingiems“, – sakė jis.
R. Alekna tvirtino, kad yra girdėjęs apie „i-dosingą“, tačiau plačiau su šiuo reiškiniu susidurti neteko.
Anot specialisto, dažniausiai sakantiems, jog „i-dosingas“ veikia kaip narkotikai, pasireiškia vadinamasis placebo efektas: jaučiama tai, ką norima jausti. Psichologas papasakojo apie bandymą, kurio metu tyrimo dalyviams buvo duota neutrali medžiaga ir pasakyta, kad tai – narkotikas. Tarp bandomųjų buvo vienas aktorius, kuris imitavo apsvaigimą, o visi likusieji elgėsi panašiai, kaip jis ir tikino, jog jautė tai, kas buvo pasakyta. „Ir ne tik šis bandymas, tačiau ir vartojančių alkoholį, rūkančių, geriančių kavą žmonių pasakojimai, kad pirmą kartą ragaujant minėtų medžiagų buvo juntamas ne malonumas, o pasišlykštėjimas, parodo, kad pojūčiai yra išmokstami“, – teigė R. Alekna.
Paklaustas, ką reikėtų daryti tėvams, supratusiems, kad jų vaikai jau išbandė „i-dosingą“, specialistas teigė, jog pirmiausia gimdytojams derėtų apsilankyti pas psichoterapeutą, kad suvoktų, ką jie darė ne taip, jog vaikas panoro kenkti savo sveikatai. „Sakoma, kad jei vaikas serga, gydytis reikia tėvams. Galbūt riebiai pasakyta, tačiau polinkis į priklausomybes primiausia priklauso nuo to, kaip vaikas auklėjamas, kaip su juo bendraujama. Užsiėmę, turintys daug malonių veiklų vaikai nenori kenkti sau ir išbandyti to, kas kelia grėsmę“, – tikino specialistas.
