Nyderlandų Groningeno universitete mediciną studijuojantis buvęs Didždvario gimnazijos abiturientas Romualdas Urnikas svajoja dirbti reanimacijoje — žmonių gyvybes gelbėti čia ir dabar. Vaikinas nesididžiuoja, kad jo pažymiai yra aukščiausi kurse. „Gydytojui neužtenka būti vien geru specialistu — dar svarbiau išgirsti ir suprasti savo pacientą“,— sakė būsimas medikas.
Pasirinkimas
„Mokausi ne tik pačios medicinos, bet ir to, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema įvairiose pasaulio valstybėse — vadinamosios globalios medicinos. Nes ligos plinta nekreipdamos dėmesio į valstybių sienas. O gydytojo paskirtis — padėti kenčiančiam, nesvarbu, kur jis. Daktaras privalo būti visada pasiruošęs padėti žmogui“,— šypsojosi Romualdas, sutikęs papasakoti apie medicinos studijų Olandijoje subtilybes.
„Vaikystėje svajojau būti karo mediku, paramediku. Sulaukęs pilnametystės suvokiau, kad gelbėti gyvybę galima ir ne mūšio lauke. O įgijęs rimtą medicininį išsilavinimą tai daryti sugebėsiu geriau nei paramedikas“,— atskleidė Romualdas.
Jis dar nepasirinko, kurios srities gydytojas bus. Vaikščioti po skyrius ir rinktis konkrečią studijų kryptį galės po trejų metų, vadinamojoje internatūroje.
„Kol kas labiausiai domina reanimacinė medicina. Kad ir kokios įdomios būtų kitos medicinos sritys, daktaru pasijusiu tik išgelbėjęs žmogui gyvybę. Nors dar nežinau, ar tam tiksiu, nes reanimacijoje reikia labai greitai mąstyti ir priimti sprendimus“,— neslėpė pašnekovas.
Gauna žinomo Turkijos mediko stipendiją
Groningeno universitete studentai moka už mokslą. Ir olandai, ir atvykėliai moka tiek pat — 1700 eurų per metus. Plius pragyvenimo išlaidos — apie 400 eurų per mėnesį.
Tai nėra taip brangu, kaip kituose užsienio universitetuose. „Tačiau lyginant olandų ir lietuvių darbo užmokestį, akivaizdu, kad studijos užsienyje yra tam tikras iššūkis. Stengiuosi mokytis kuo geriau, kad tėvai nenusiviltų investavę į mano mokslus“,— šypsojosi vaikinas.
Medicinos studentui papildomai uždarbiauti nėra kada: jeigu nori pasiekti rezultatų, privalai prisėsti ir graužti knygas.
Be to, darbdaviai reikalauja gan gerai mokėti olandų kalbą. „Man, studentui, kuris kalba tik angliškai, susirasti darbą — sudėtinga. Groningenas yra universiteto miestas, studentai sudaro apie pusę gyventojų ir dauguma ieško darbo, nes kitaip negalėtų pragyventi“,— sakė jis.
Romualdas pastangos gerai mokytis jau davė rezultatų. „Pradėjau gauti stipendiją iš savo kursioko tėvo, žinomo Turkijos neurologo. Jis pradėjo finansuoti mano studijas žinodamas, kad mano balai labai aukšti, o pats esu iš Lietuvos ir galiu turėti finansinių problemų“.
Tapęs gydytoju, Romualdas irgi ketina remti gerai besimokančius medicinos studentus — toks esąs medikų solidarumas.
Dėstytojai — kolegos
Lyginti studijų Lietuvoje ir užsienyje Romuladas negali, nes nėra studijavęs čia. Jam tekę girdėti, kad Lietuvoje studentai spaudžiami iškalti teoriją.
Olandijoje irgi yra teorijos, bet labai daug dėmesio skiriama praktiniams dalykams.
„Nuo pat pirmų metų esame mokomi bendrauti su pacientais, keičiamės vaidmenimis. Vienas studentas tampa pacientu, kitas — gydytoju“, — pasakoja vaikinas.
Įdomu tai, kad per stojamuosius egzaminus buvo vertinamas būsimųjų studentų gebėjimas bendrauti su pacientu, jį nuraminti, užjausti. „Vien tik aukštų balų įstoti į universitetą, nepakako“,— prisiminė R. Urnikas.
Paskaitos Groningeno universitete — kompiuterizuotos, naudojamos skaidrės, prezentacijos, iliustracijos, vaizdo įrašai. Dėl mokymo priemonių ir kitų išteklių universitete studentams nėra ko skųstis.
Bibliotekos atviros visiems, bet knygas, reikalingas studijoms, studentams kasmet tenka nusipirkti. Per metus apie 500 eurų išeina vien knygoms — tam, kad būtų kaupiama ir asmeninė biblioteka.
Dėstytojai su studentais bendrauja kaip su kolegomis. Įvardija, kokiais šaltiniais remiasi skaitydami paskaitas, nurodo leidinius ir net jų puslapius. Tada studentams nekyla abejonių, ar informacija nepasenusi ir panašiai.
„Šiemet tapau mūsų kurso komiteto nariu — studentai nuomonę apie paskaitas, ko jie norėtų — perduoda komitetui, o mes po to kalbame su fakulteto atstovais. Pateikiame pasiūlymus, kaip galėtų būti pagerinama studijų kokybė“,— pasakojo Romualdas.
Gilinasi į pacientų problemas
Kadangi Groningeno universiteto Medicinos fakultetas yra susijęs su universitetine ligonine, studentams dėsto atskirų sričių gydytojai, dirbantys ir ligoninėje, ir universitete. Dažniausiai tai — vidutinio amžiaus ligoninės skyrių vadovai, nuolat beidomintys naujovėmis ir suprantantys, kas įdomu studentams.
Du kartus per savaitę atskira studentų grupė, gavusi užduotį su ligonio ligos istorija, privalo ją išstudijuoti, nuspręsti, kokių tyrimų ir vaistų šiam pacientui reikės. Po to turi parengti pranešimą kitiems kurso draugams.
„Privalai medžiagą pateikti tiksliai ir kruopščiai, nes esi atsakingas, kad ir bendrakursiai to išmoktų“,— neslėpė pašnekovas.
Šalį rinkosi neatsitiktinai
Olandiją studijoms jis rinkosi dėl to, kad ši šalis atrodė įdomi, laisvų pažiūrų.
„Dar mokydamasis Didždvario gimnazijoje pagal tarptautinio bakalauro diplomo programą planavau studijuoti užsienyje. Antraip kam reikėjo biologijos, chemijos ir kitų dalykų mokytis anglų kalba?“— svarstė jis.
Kai kas iš Romualdo bendraklasių studijoms pasirinko Anglijos universitetus. Jam ši šalis atrodė „pasenusi“, o studijuoti ten — per daug formalu ir nuobodu.
„Panaršęs internete radau savo studijų programą Olandijoje, dar labai jauną — mūsų kursas bus tik antra šios programos laida“,— sakė jis.
Olandijoje mokyti medicinos anglų kalba — naujovė, nes baigęs studijas ir pradėjęs Olandijoje dirbti gydytojas su pacientais vis tiek privalės kalbėti jų gimtąja kalba. Bakalauras įgyjamas per trejus metus, po to magistrantūros studijos trunka dar trejus ir jau olandų kalba.
Gyvenimo ypatybės
„Olandai — gana santūrūs, mandagūs žmonės. Iš jų elgesio sunku suprasti, ar jie tavo draugai, ar tik vaidina tokius,— neslėpė pašnekovas. — Pasiilgau lietuviško nuoširdumo“.
Nors maisto produktai Olandijoje — brangūs, įmanoma gyventi taupiai. Yra pigesnių produktų linijos, be to, Olandija — sūrio šalis, tad šios gėrybės tikrai netrūksta.
Studentams tenka gamintis ir patiems, nes valgyti kavinėje yra tris — keturis kartus brangiau. Olandijoje visų paslaugų kainos — aukštos, nes brangus darbuotojų darbas.
Aukštos ir būsto nuomos kainos — gyventojų tankumas didelis, o būstai, palyginti suspausti, miestai — kompaktiški. Pavyzdžiui, Groningene gyvena apie 200 tūkstančių gyventojų, bet miesto plotas beveik keturis kartus mažesnis už Šiaulių.
Dviračių eismas Olandijoje intensyvesnis už automobilių. „Su dviračiu greičiau sutvarkai reikalus nei su automobiliu, nes visa infrastruktūra pritaikyta šiai transporto rūšiai“,— šypsojosi R. Urnikas.
Irena Budrienė
