2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete startavo nauja specialybė – kūrybinės industrijos. Studijos programos aprašymas skamba viliojančiai ir daug žadančiai. Jaunimogidas.lt pamėgino išsiaiškinti ir sužinoti daugiau apie šią sparčiai populiarėjančią specialybę.
Kūrybinės industrijos teoriškai
Programos aprašymas puslapyje studijos.lt skamba štai taip: „Programos tikslas parengti aukštos kvalifikacijos kūrybinių industrijų (reklamos, rinkodaros, viešųjų ryšių, multimedijų, televizijos, radijo, spaudos, interneto ir kt. telekomunikacijų ir tradicinio verslo komunikacijos) specialistus.
Kūrybinių industrijų studijų programa lavina studentų gebėjimus kelti kūrybines idėjas ir įgyvendinti jas atliekant tyrimus, rašant, kuriant ir redaguojant laidų ir renginių scenarijus, ruošiant ir įgyvendinant kūrybinius projektus, platinant kūrybinius produktus ir paslaugas.
Remiantis lamabpo.lt duomenimis, 2011 m. kūrybinių industrijų specialybė yra šeštoje vietoje pagal populiarumą. Ją lenkia tik VU teisė, ekonomika ir politika, LSMU ir VU – medicina.
Kūrybinės industrijos praktiškai
Aprašymuose ir statistikoje – viskas beveik tobula ir, atrodo, kad tai perspektyvi specialybė. Tačiau jaunimogidas.lt pabandė sužinoti daugiau apie pačias studijas iš studentų. Keli iš jų sutiko pasidalinti mintimis, kaip ir kas vyksta realiai, bet tik su sąlyga, kad nebus atskleista jų tapatybė (aut. pastaba – asmenų duomenys redakcijai žinomi).
Platus spektras
Kūrybinių industrijų programa studentui suteikia viską, kas buvo žadėta aprašymuose. Štai visa gausybė modulių, kuriuos turi išklausyti kūrybinių industrijų studentas:
- informacinės technologijos medijose,
- tikimybių teorija ir matematinė statistika,
- medijų studijų įvadas,
- kiekybiniai ir kokybiniai medijų tyrimo metodai,
- verslo ir vadybos pagrindai,
- kultūros ir etninių kultūros studijos,
- kompiuterinis modeliavimas,
- populiariosios kultūros gamyba,
- reklamos pagrindai,
- apskaita ir auditas,
- fotografijos studijos,
- medijų menas,
- kompiuterinė grafika,
- tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba,
- ryšiai su visuomene,
- kūrybinių projektų vadyba: teorija ir praktika,
- kino studijos,
- interneto puslapių dizainas,
- efektyvios komunikacijos metodai,
- audiovizualinė žiniasklaida,
- marketingo komunikacijos: teorija ir praktika,
- audiovizualinė žiniasklaida,
- modernios ryšių sistemos,
- kūrybinių industrijų studijos,
- video ir TV projektai,
- kompleksinis projektas,
- audiovizualinės industrijos,
- muzika ir medijos,
- animacija ir pan.
Štai su tokiu gausiu žinių bagažu turėtų universitetą baigti kūrybinių industrijų specialistas. Ir čia iškyla du klausimai: ar ne per daug norima aprėpti ir ar tikrai studentai gauna kokybiškas žinias?
Buvusi kūrybinių industrijų studentė, kuri savo studijas nutraukė po poros metų, teigia, kad programa neparengta iki galo. Anot merginos, per daug dalykų, kurių studentams iš viso nereikia, nenaudingi komunikacijos sričiai, kuriai yra ruošiami. Pavyzdžiui, kalbinamai studentei buvo dėstomi tokie moduliai kaip tikimybių teorija ir matematinė statistika, apskaita ir auditas, reikalaujantys matematikos žinių išmanymo. Paradoksalu, nes stojant į šią specialybę, nereikėjo ne tik matematikos egzamino, bet ir metinio pažymio.
Techninės galimybės
Dideliai daliai modulių reikalingos įvairios medijos: nuo kompiuterių iki kamerų, garsiakalbių. Jau nekalbat apie projektorius ir garsiakalbius auditorijose. Tačiau technikos universitetas ne visada sugeba patenkinti studentų poreikius. Projektoriai, nors jau yra beveik visose auditorijose, kartais stringa, jeigu reikia rengti pristatymą su garsu, studentai priversti neštis savo įrangą. Tai menka problema, jei lygintume su tuo, kad reikia ir filmuoti, ir montuoti... O tam reikalinga speciali įranga, apšvietimas.
Kam tai įdomu? Niekam. Studentai gauna užduotį, pvz., per savaitę sukurti filmuką. Kaip? Su kuo? Studento reikalas. Ir prasideda interpretacijos, filmuojama telefonais, fotoaparatais, geriausiu atveju – buitinėmis kameromis. Eksperimentuojama su apšvietimu ir kitais techniniais dalykais, o tik baigus darbus, suprantama, kokios buvo daromos klaidos. Kita vertus, tai juk kūrybinė specialybė. Gal toks tikslas – skatinti studentus kūrybiškai ieškoti sprendimų?
Kita kūrybinių industrijų studentė guodėsi, kad praktinės užduotys neatitinka studentų galimybių: „Kalbu apie technikos nebuvimą ir t.t. Pavyzdžiui, montuoti niekas nemokė niekad ir visi stebuklingai išmokti turėjome. Arba kad ir toks atvejis – dėstytojai Amerikoje, o studentams tik duodama užduotis ir reikia patiems paskaitas vesti.
Be to, pirmą kartą užduotį pristatė dėstytojo asistentė. Užduotis buvo videoformatu, o auditorijoje neveikė garso kolonėlės, tad visai auditorijai teko susispaudus tyliai gaudyti kiekvieną dėstytojo žodį, sklindantį per kompiuterį“, - sako studentė.
Kitas dalykas – darbas su programomis. Kūrybinių industrijų studentas, pagal studijų programą, geba dirbti su nuotraukoms apdoroti skirta programa „Adobe Photoshop“, kurti flash filmukus ir vaizdus su „Adobe Flash Player“, projektuoti detales ir projektuoti kambarius su architektų dažnai naudojama programa „AutoCAD“ .
Be to, kurti internetinius puslapius bei montuoti filmukus su pasirinktomis programomis. Viena studentė juokėsi dalindamasi prisiminimais: „Niekada nepamiršiu, kaip mokėmės dirbti su „Adobe Flash Player“ su „Trial“ versija (bandomoji programos versija – aut. past). Deja, ne visi studentai puikiai geba dirbti su šiomis programomis, nes trūksta žinių gilinimo. Visi moduliai dėstomi tik po pusę metų ir tai kartais neišsamiai. Kiek studentas sugeba įsisavinti žinių, tiek ir turi.
Popasakaitinė veikla
Kūrybinės industrijos – puikios studijos tiems žmonės, kurie nujaučia, bet tiksliai nežino, ko nori. Kodėl? Jos suteikia daug žinių, bet visko tik po truputų. Galima apibūdinti taip: įvairių komunikacinių žinių paviršutinės studijos. Patinka montuoti? Tam yra skirti keli moduliai.
Jei patiko, gali gilinti žinias asmeniškai ir mėginti integruoti kitus dalykus, kuriuos tenka mokytis. Patinka marketingas, kinas, ryšiai su visuomene? Tas pats. Baigęs teisę, mediciną ar, pvz., bibliotininkystę, studentas aiškiai gali pasakyti, kuo bus. Baigęs kūrybines industrijas, nepasakysi: „Esu kūrybinė industrija“.
Kūrybinės industrijos – tai tarsi keturi metai ieškojimo savęs, savo srities. Tam suteikiama ir galimybių: dvi praktikos (mokomoji ir gamybinė), be to, įkurta Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KiKa), kurios vienas iš tikslų - skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą, skleisti ir gauti informaciją apie tendencijas meno, mokslo ir kultūros srityse ir pan. Tad studentai turi galimybę ne tik dirbti su „KiKa“, bet ir, padedami šios asociacijos, realizuoti savo idėjas.
Studentų atsiliepimai
Kūrybinių industrijų studentas
Studijų pliusai tie, kad šį semestrą turime dėstytojų, kurie sugeba sudominti ir parodyt mūsų dalyką iš praktinės pusės, o minusų tai irgi nemažai. Labai nusivylęs buvau po antro kurso, ypač po visokių nekokybiškų vadybinių paskaitų. Net svarsčiau galimybę mesti šias studijas.
Mano nuomone, tai tikrai ne visi dėstomi modeliai yra reikalingi. Jų yra per daug, apkraunama darbais. Reikia atsiskaityti ir dalykus, kurie atrodo tik laiko švaistymas. Dėl to nukenčia kitų darbų kokybė. Nors žinių suteikia daugiau ar mažiau visi moduliai (aišku, tie, kurie vyksta normaliai).
Kūrybinių industrijų studentė
Kūrybinės industrijos suviliojo savo įdomiu studijų aprašu,manau, tai ne paslaptis kiekvienam čia įstojusiam. Visgi, prasidėjus mokslams, teko gerokai nusivilti. Studijų programa pasirodė neišbaigta, daug kas kaitaliojosi, prieš tai įdomiais pasirodę dalykai buvo dėstomi nekokybiškai, paviršutiniškai.
Gaila ir to, jog dauguma studijos programos modulių iš tiesų yra verti dėmesio ir būtų buvę labai naudingi, tačiau ar tai dėstytojų kompetencijos stoka, ar tiesiog tai, jog ši specialybė labai nauja ir dar ne iki galo susiformavusi, lėmė tai, kad studijos stokoja konkretumo.
Betgi, ne viskas jau taip blogai! Kad ir kokie būtų minusai, bet galiu drąsiai teigti,jog tai – įdomiausia studijų programa Lietuvoje. Studijos stokoja praktikos, bet viską pasvėrus, jos nėra „sausos“. Esame supažindinami su industrijų naujovėmis, įvairių sričių kūrybinių industrijų profesionalais, jų patirtimi.
Taip pat yra tokių paskaitų, kuriose galime visiškai save išreikšti kūrybiškai (pvz., TV ir medijų projektų modulis, taip pat Tomo Mitkaus dėstytas kino modulis). Reziumuojant, studijos yra dar jaunos, neišbaigtos, bet visgi įdomios. Juolab, kad jos skatina domėtis ir gilintis į naujus sužinotus dalykus, kurie padeda save atrasti.
Tad, jeigu nusprendėte studijuoti kūrybines industrijas, turite pasiruošti iššūkiams. Specialybės ant lėkštutės niekas nepatieks. Reikės patiems savęs ieškoti, save kurti ir kovoti už technines galimybes, auditorijas, informaciją.