Apie tai, kad jauniems žmonėms itin sudėtinga susirasti pageidaujama darbą, kalbama jau ne vienerius metus, o jaunimo įdarbinimo statistiką stebintys specialistai nepuola guosti, kad padėtis gerėja. Kaip jaunam žmogui paneigti apie nepatyrusius darbuotojus sklandančius stereotipus?
„Esu 4-tojo kurso studentas, šiuo metu aktyviai ieškau darbo, kuris būtų susijęs su mano studijomis. Nors išsiunčiau begalę gyvenimo aprašymų, buvau pakviestas į du darbo pokalbius, bet kol kas negavau jokių potencialių darbo pasiūlymų. Kelis kartus iš darbdavio sulaukiau labai tiesmukų ir ironiškų klausimų „o ką tu moki, jei neturi jokios darbo patirties?“ O kaip kitaip aš tą patirtį įgysiu, jei niekas nesuteikia galimybės tai padaryti“, – kalbėjo po pusmečio
Kaip studentui tapti patraukliu darbdaviui?
Komentuoja Vilma Navikienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė.
Didžiausia klaida ta, kad studentai savo CV chaotiškai siuntinėja į visus įmanomus elektroninius paštus potencialiems darbdaviams vietoj to, kad visas jėgas nukreiptų į karjeros vizijos paieškas ir plano formulavimą. Tik aiškiai žinodamas ko sieki, gali tai įgyvendinti. Tuomet visa energija ir laikas kryptingai skiriamas tikslų link.
Siunčiant savo gyvenimo aprašymą labai svarbu konkrečiai sau įvardinti, ką galiu duoti pasirinktai kompanijai. Tai reikia įvardinti ir motyvaciniame laiške, kuris yra vienas iš sėkmės faktorių norint gauti darbą. Rengiant motyvacinį laišką reikėtų atsakyti į du kodėl – kodėl būtent ši kompanija mane, kaip specialistą, sudomino ir kodėl aš tinkamas šiai kompanijai, jos siūlomai pozicijai, bei ką jai galiu duoti. Studentai, rašydami savo motyvacinius laiškus, dažnai padaro didžiausią klaidą – pasirenka kompiuterinę kombinaciją „copy-paste“...Tai tikrai užkerta kelius į būsimąjį pokalbį su darbdaviu. Jei visa širdimi tikėsite tuo, ką rašote, patikės ir darbdavys.
Kaip protingai derėtis dėl darbo užmokesčio?
Žmogus dirbantis organizacijoje išties turi gauti atlygį. Tačiau reikia suprasti, kad atlyginimą sudaro ne tik darbo užmokestis. Darbo užmokestis yra viena atlyginimo už darbą dalis. Paradoksalu, bet ši materialinė dalis būna daug svarbesnė studentui ar absolventui nei specialistui, jau įsitvirtinusiam darbo rinkoje.
Studentas gi turėtų į atlyginimą žiūrėti plačiau, ką be darbo užmokesčio galiu gauti šioje kompanijoje – gal gerą kolektyvą, gal darbą geidžiamoje kompanijoje, gal vadovą ar kolegas iš kurių gali nuolat semtis žinių, gal galimybę augti kaip specialistas, gal ateičiai reikalingus socialinius ryšius ir pan. Iš kitos pusės studentas turėtų galvoti – ką aš duosiu tai įmonei, kokią pridėtinę vertę jai sukursiu, kad ji man turėtų mokėti „tiek“, o ne „tiek“. Jei įmonė dirba pelningai reiškia jos darbuotojai dirba gerai, bet reikėtų įsivertinti kokią pridėtinę vertę savo darbu aš sukuriu toje įmonėje ir kaip ji lemia pelną.
Tai įsivertinus tampa kur kas lengviau atsakyti sau, kad jei esu ką tik baigęs studijas arba dar studijuojantis ir žinias kaupiantis studentas/absolventas be darbo patirties, išties užtruks laiko, kol perprasiu verslo organizavimo principus ir savo vietą tam tikroje kompanijoje, pozicijoje ir srityje. Tokiu atveju verta mąstyti ne tik apie finansines ambicijas, bet įvertinti ir kitą nematerialinę naudą.
Kokie neapmokamos praktikos pliusai ir minusai?
Jei studentas kryptingai bei tikslingai pasirenka praktikos vietą ir suvokia jos vertę savo profesinei raidai ir karjerai, finansinis aspektas nėra ypatingai svarbus.
Darbdavių turimi stereotipai apie jaunus specialistus – studentus ir kokie kandidato argumentai padeda juos įveikti?
Jaunas specialistas „neatskrido iš mėnulio“, jis kažką veikė gyvenime ir ėjo kelią iki „jauno specialisto“. O tai reiškia jis kaupė žinias, patirtį, dalyvavo projektuose ir kitokio pobūdžio veiklose, atliko kažkokius darbus ir įvairiomis formomis ugdė savo kompetencijas.
Pagrindiniai jauno specialisto argumentai turi būti nukreipti į jo motyvaciją dirbti būtent šioje organizacijoje ir šioje pozicijoje, į studijų metu vykdytus projektus (rengtas baigiamasis darbas, tarptautinė studijų patirtis, renginiai, seminarai kuriuose teko papildomai dalyvauti, kursiniai projektai, kurie pavyko ir pan.). Taip pat verta pademonstruoti bendruosius gebėjimus suformuotus arba išugdytus per pomėgius, laisvalaikio veiklas ir pan. Visiems darbdaviams reikia motyvuotų, žingeidžių ir aktyvių jaunų specialistų!
