Kokių minčių jums kyla išgirdus sąvoką „dirbanti studentas“? Veikiausiai tikrai pagalvojote apie žmogų, kurį pareigos darbe išsekina taip, kad jis snūduriuoja paskaitose, žinoma, jei tik jose pasirodo? O gal dirbantis studentas yra gyvenimo aplinkybių į kampą įvarytas žmogus?
„Šiuo metu studijuoju trečiame kurse, mano studijų – dieninės, bet pasikeitus šeimos finansinei situacijai turiu ieškotis darbo ir save išlaikyti pati. Studijų mesti tikrai nenorėčiau ir ieškosiu būdų, kaip derinti mokslus ir darbą“, – svarsto trečiakursė Laura.
Ar įmanoma pasikeisti dieninių studijų formą į ištęstinių? Kas pasikeistų? Kaip tai paveiktų mano studijų trukmę?
Komentuoja Vilma Navikienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė
Studijų formą pakeisti įmanoma, jei tokia pati arba panaši studijų programa, kuri buvo studijuojama dienine forma, vykdoma ištęstine forma.
Šiuo metu studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, ar pakeitus studijų formą gali tekti mokėti už mokslą?
Finansiniai įsipareigojimai dėl pasikeitusios studijų formos neturėtų atsirasti, jeigu studentas įvykdo fakulteto keliamas sąlygas – neturi akademinių skolų, yra pažangus bei keičiant studijų formą neatsiranda papildomų dalykų ar skirtumų, kuriuos reikia studijuoti.
Kokias klaidas daro studentai keisdami studijų formą? Į kokius šios situacijos aspektus jei turi atkreipti dėmesį?
Pagrindinė klaida ta, kad dažniausiai studijų forma keičiama spontaniškai ir neįsigilinus į situaciją. Keičiant studijų formą iš dieninės į ištęstinę reikia įvertinti tris aspektus. Pirma - laiką, kuris studijų atžvilgiu tampa ilgesnis, pavyzdžiui vietoj 4 metų pirmoje studijų pakopoje iki 5, 5 metų, antra – studijų programų skirtumus, kurie gali atsirasti dėl analogiškos studijų programos nebuvimo ištęstinėje studijų formoje, ir trečia – papildomą finansinę naštą dėl studijų programų skirtumų išlyginimo ir neatitikimų šalinimo. Žinoma, geriausia būtų studentams apie savo nuogąstavimus ir ketinimus pasikalbėti fakultete – dažnai diskusijų metu gimsta geriausi sprendimai.
Apie ką turėtų rimtai pagalvoti studentas, nuspręndęs dirbti visą darbo dieną – kokia rizika kyla studijoms?
Gyvenime yra įvairūs etapai, situacijos ir vienareikšmiškai teigti, kad reiktų laikytis kažkokio šablono pavojinga ir net neįmanoma. Šiais laikais vyrauja požiūris, kad žmogus yra pats atsakingas už savo gyvenimo ir tuo pačiu karjeros valdymą bei projektavimą. Karjera yra „padaroma“ tuomet, kada dera arba yra balansas tarp pagrindinių žmogaus gyvenimo sričių – darbo, asmeninių pomėgių (laisvalaikio) bei šeimos (draugų, artimųjų ir pan.). Vieniems žmonėms sunkiau, kitiems lengviau tai subalansuoti, bet siekiamybė turėtų būti būtent tokia.
Tad studijuojant, nerekomenduotina tik kaupti žinias ir ugdyti mokymosi įgūdžius, bet ir ugdyti kitas kompetencijas. Nusprendus „nerti“ į darbą ir apleisti mokymąsi, gali būti, kad ankščiau ar vėliau pristigs tam tikrų žinių arba kažkada nesužinoti dalykai vers ilgiau ieškoti teisingo sprendimo ir ilgiau klysti. Žinoma, žinios gali būti kaupiamos labai įvairiai net ir per darbinę patirtį. Nusprendus taip projektuoti savo gyvenimą, rekomenduočiau darbą pasirinkti kuo artimesnį studijų krypčiai ar sričiai.
