Norai dideli, o galimybės itin ribotos – tokią gyvenimo tiesą tenka išmokti darbo ieškantiems jauniems žmonėms, mat darbdaviai plačiai atverti piniginių neskuba, o jaunystės ambicijos taip pat dažniau kenkia nei padeda darbo paieškose.
Statistikos departamento duomenimis, žvelgiant į visas šalies gyventojų amžiaus grupes, didžiausias nedarbas yra jaunimo 20–24 metų grupėje. Tiesa, Lietuva nėra vienintelė šalis, susidurianti su tokio pobūdžio problema, mat dar liūdnesni jaunimo nedarbo rodikliai yra Ispanijoje, tačiau kalbant apie tokias šalis kaip Vokietija, Olandija ar Austrija, kur jaunuoliai dirbti pradeda jau nuo mokyklos suolo – dar tikrai turime kur stiebtis.
Ne kartą įvairių švietimo ir ekonomikos organizacijų atstovai akcentavo tai, kad Lietuvoje į aukštąsias mokyklas stoja net du trečdaliai jaunuolių, kuomet kitose šalyse šis skaičius yra gerokai mažesnis, o dar didesnį nerimą kelią socialinių mokslų populiarumas, kuris tampa negatyvia atsvara techniškesnių specialybių paklausai šių dienų darbo rinkoje.
Kas trečias – bedarbis?
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotoje konferencijoje apie jaunimo finansus, Povilas Kytra, karjeros portalo CV Market vadovas, savo pranešime „Jaunimas darbo rinkose“ kalbėjo: „Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis sudaro apie 33 proc., bet tai nereiškia, kad kas trečias jaunuolis neturi darbo, iš tiesų jo neturi kas dešimtas, nes apie 70 proc. jaunuolių apkritai neieško darbo ir savo laiką skiria studijoms, pamokoms“, – kalbėjo specialistas ir pridūrė, kad jaunimo tarpe bedarbių vaikinų yra kur kas daugiau nei bedarbių merginų.
Anot specialisto, jauni žmonės dažnai turi itin didelių lūkesčių dėl atlyginimo: „Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunuoliai Lietuvoje po studijų tikisi gauti į rankas apie pusantro tūkstančio litų. Tai minimalus pageidaujama atlyginimas, už kurį studentą sutiktų pradėti dirbti, bet darbo rinkoje nėra daug darbdavių, kurie sutiktų mokėti tokį atlyginimą žmogui, kuris neturi patirties“, – kalbėjo pašnekovas ir priminė dar vieną akivaizdžią tendenciją – vyrai paprastai pageidauja didesnio atlyginimo negu moterys ir taip paaiškina, kodėl nedarbą jaunų tarp jaunų vyrų yra dažnesnis reiškinys.
Pirmakursiai save vertina geriau nei ketvirtakursiai
Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, studijuojantys pirmame kurse save vertina daug geriau, nei studentai, besimokantys ketvirtajame kurse. „Pirmame kurse žmogus darbą paprastai įsivaizduoja pagal tai, kiek uždirba jo tėvai, dėdės ir tetos, ketvirtakursis situaciją vertina pagal buvusias darbines patirtis, bendraamžių gaunamus atlyginimus ir tuomet suvokiama, kad ne visuomet darbo rinka siūlo tai, ko mes norėtumėme“, – kalbėjo P. Kytra.
Specialisto teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį darbo ieškantys jaunuoliai dažniausiai savo CV siuntė į tokia darbo vietas, kuriose studija galima derinti su darbu: „Domėtasi prekybos centrais, parduotuvėmis, klientų aptarnavimo telefonu centrais. Paklausios darbo vietos kavinėse, baruose, restoranuose, bet tokiems darbams būdingas sezoniškumas“. Pasak pašnekovo, jaunimą domisi darbais, kurie reikalauja specifinių žinių ar gebėjimų, o didžiausias reikalavimas – noras dirbti.
P. Kytra pastebėjo, kad į tas pareigybes, kurios nereikalauja ypatingų gebėjimų, atsiunčiama labai kandidatų pageidavimų, o siunčia ne tik jaunimas, visų amžiaus grupių bedarbiai, tad jauni žmonės susiduria su labai didele konkurencija.
„Kai darbdavys gali pasirinkti turintį patirties žmogų ir tokį, kuris visą dėmesį skirs darbui ir nereiks jo derinti su studijomis, natūralu, kad jauno žmogaus galimybės įsidarbinti mažėja.
CV peržiūrai – vos kelios sekundės
„Tyrimai rodo, kad darbdavys, sulaukęs gausybės gyvenimo aprašymų, vieno jų peržiūra skiria vos šešias sekundes. Didelė dalis paprastai atmetama iš karto, renkamasi iš likusių. Darbdaviai daug dėmesio kreipia paskutinei darbo vietai, darbinei patirčiai ir jei studentas įrašo, kad neturi jokios patirties, jo CV dažnai greitai keliauja į šiukšlių dėžę“, – komentavo situaciją pašnekovas ir pridūrė, kad samdydamas studentą be patirties, darbdavys dažnai žino, kad teks skirti jam prižiūrintį darbuotoją, kuris jį apmokytų, o tai jau kitų darbuotojų laiko ir energijos eikvojimas.
Anot pranešėjo, pastebėta, kad pirmajame darbe studentai išdirba maždaug aštuonis mėnesius: „Darbdavys investuoja į studentą savo laiką, išteklius, gal net kitų darbuotojų laiką, o po kelių mėnesių, kai jaunas žmogus būna apmokytas ir jau pats gali kurti vertę įmonei, jis tiesiog išeina. Kartais būna ir taip, kad išeinama į konkuruojančią įmonę.“
Problema – jaunimo motyvacija
P. Kytros teigimu, dažnai jauniems žmonėms trūksta profesinės motyvacijos: „Atrankų metu dažnai jauni žmonės atvirai sako, kad jų tikslas – uždirbti pinigų, o darbo pobūdis jiems nėra svarbus. Tokie žmonės, kuriems darbo pobūdis nėra svarbus, paprastai nesukuria ir itin gero rezultato, ieškoma – motyvuotų žmonių.“
Pašnekovas užsiminė, kad esama ir kitos medalio pusės – įmonių, kurios nėra patrauklūs darbdaviai, sulaukia daug blogų atsiliepimų iš buvusių darbdavių, pasižymi didele darbuotojų rotacija. „Šios įmonės samdo studentus, nes šie yra pigūs ir gali atlikti tam tikrus darbus. Pas tokius darbdavius studentai ilgai neišdirba“.
