Artėjant rugsėjui vis sparčiau pildosi aukštųjų mokyklų būsimų pirmakursių gretos. Panevėžyje į auditorijas studentų rinksis panašiai kaip ir pernai, tik jaunuolių prioritetai šiek tiek pasikeitę.
Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080.
Pagrindinis baigiasi
Vakar dar buvo pasirašomos studijų sutartys su pakviestaisiais. O nuo šiandien iki rugpjūčio 8 dienos organizuojamas papildomas priėmimas. Norintieji jame dalyvauti turės iš naujo užpildyti prašymus. Juose bus galima įrašyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Beje, papildomame priėmime galės dalyvauti tik tie, kurie sistemoje yra užsiregistravę per pagrindinį priėmimą. Rugpjūčio 11 dienos popietę bus pasirašytos paskutinės pakviestųjų studijuoti sutartys su aukštosiomis mokyklomis.
Pasak Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Stojančiųjų atrankos grupės vyriausiosios administratorės Reginos Padaigienės, ir vėliau bus galimybė dar bandyti stoti. Po Žolinės bus galima kreiptis tiesiai į aukštąją mokyklą ir tikimybė įstoti bus. Žinoma, jei bus laisvų vietų. Be to, jos bus mokamos. R. Padaigienės teigimu, tokių, kurie pražiopsojo terminus arba neseniai sumanė studijuoti, – yra.
Šiemet KTU PI krimsti mokslus panoro daugiau nei 100 pirmakursių. Ir šiuo metu jų yra jau tiek, kiek pernai. Turint omenyje, kad priėmimas dar nesibaigęs, neatmetama galimybė, kad studentų bus šiek tiek daugiau.
Prioritetai keičiasi
R. Padaigienė pasakojo, kad šiemet populiarios buvo kone visos inžinerinės specialybės. Ypač statybos inžinerija, transporto priemonių inžinerija. Populiari automatikos ir valdymo studijų programa. Manoma, kad jaunuolių pasirinkimui įtakos turėjo didesnės galimybės susirasti darbą. Nemažo populiarumo sulaukė šiemet pirmą kartą siūloma nauja studijų programa – ekonomika, o kiek mažiau priimta į vadybos ir verslo administravimo studijų programas. Pastarosios gavo ir mažiau krepšelių, tad norintys studijuoti vadybą nemokamai turėjo turėti aukštus balus.
Šiemet Panevėžio institutas pirmą kartą pasiūlė ir robotikos studijų programą. Ir startas gana sėkmingas – būsimieji studentai noriai renkasi. O štai kita nauja studijų programa – gamybos inžinerija ir technologijos – nebuvo populiari. Pasak R. Padaigienės, norinčiųjų keletas buvo, tačiau, matant situaciją, jiems patarta rinktis kitą studijų programą.
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė sakė, kad ir čia kiek prislopęs susidomėjimas vadyba. Galbūt dėl to, kad jaunuoliai stengiasi rinktis programas, kurios „į rankas įduoda amatą“. Tad populiarumą išlaiko inžinerinės programos, biomedicina, buhalterinė apskaita ir panašiai. Antrus metus kolegijoje ryškiai išaugęs susidomėjimas aplinkos apsauga – tiek pernai, tiek šiemet bus dvi grupės. Pastebima, kad atsigavo statyba. Populiarus ir socialinis darbas. Dėl pastarojo B. Dalmantienei labai džiugu – žmonėms netrūksta atjautos.
„Žavi jaunuolių pasiaukojimas. Jie žino, kad eina į mažai atlyginamą ir sunkų darbą“, – sakė ji.
Pasiteisino ir nauja studijų programa – finansai. Pasak direktoriaus pavaduotojos, turima maždaug 30 žmonių grupė, ir didžioji dalis jau užvakar buvo pasirašiusi sutartis. Pasiteisino kolegijos sprendimas turizmo ir laisvalaikio vadybos studijas organizuoti ne vien Rokiškio filiale, bet ir Panevėžyje – studentai renkasi.
Bėdos dėl egzaminų
Pirmadienio duomenimis, Panevėžio kolegija buvo pasirašiusi sutartis maždaug su 500 būsimų studentų, iš jų du trečdaliai studijuos valstybės finansuojamose vietose. Pasak B. Dalmantienės, iš pradžių šiek tiek nerimauta, kad rezultatai bus prastesni nei pernai, tačiau nuogąstavimai neišsipildė – situacija panaši.
Praėjusiais metais dalis būsimų studentų turėjo problemų dėl motyvacinio testo – pritrūko informacijos ir jo nelaikė, tad negalėjo studijuoti valstybės finansuojamose vietose, o šiemet problemų būta dėl kitko.
Pasak B. Dalmantienės, švietimo ir mokslo ministro nutarimu, buvo nustatyti minimalūs reikalavimai norintiesiems stoti į valstybės finansuojamas vietas – turėjo išlaikyti du valstybinius abitūros egzaminus. Kai vyko kolegijos atstovų susitikimai su moksleiviais, sulaukta tvirtinimų, kad viskas aišku ir žinoma, tačiau realybė pasirodė kitokia – apie tai išgirdo ne visi. Tad dabar išlaikiusieji tik vieną valstybinį egzaminą negali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. B. Dalmantienės teigimu, tokia tvarka – nieko blogo, valstybė turi finansuoti tik geriausius. Tad norintys studijuoti nemokamai turi įgyvendinti jiems keliamus reikalavimus.
Daiva SAVICKIENĖ
