Paskirsčius lėšas būsimiems socialinius mokslus krimsti pasirinkusiems pirmakursiams jau dabar aišku, kad valstybės finansuojamų vietų bus mažiau. Studentai nerimauja: pagal kokius kriterijus nustatoma, kad reikės daugiau remiamų studijų specialistų?Iš vienų – kitoms
Vyriausybė paskirstė lėšas 2011 metų pirmakursių studijoms. Numatomas pirmakursių studentų skaičius į valstybės finansuojamas vietas, palyginti su 2010 metais, išlieka panašus. Tačiau keičiasi paskirstymas pagal atskiras studijų sritis ir krypčių grupes. Universitetuose finansavimo proporcijos lieka panašios kaip ir pernai. Kolegijose mažėja socialinių mokslų ir didėja fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų finansavimas.
Laikinai einanti Panevėžio kolegijos direktorės pareigas Birutė Dalmantienė tikina, kad panaši tendencija buvusi ir pernai – socialinių mokslų sričiai buvo skiriama mažiau lėšų. Tiesa, taip buvo pasielgta ne su visomis socialinių mokslų studijomis iš eilės, o tik su tam tikromis. Pavyzdžiui, vadybos studijų kryptis gavo mažiau. Tad ir šiemet, jos teigimu, toliau einama panašia kryptimi.
Pasak B. Dalmantienės, pernai iš esmės buvo pakeistas pedagogų priėmimas ir rengimas. Šios studijos taip pat priklauso socialiniams mokslams, tačiau pernai buvo orientuojamasi priimti mažiau būsimų pedagogų, bet paruošti juos geriau, skirti daugiau lėšų. Tad jei ši tendencija išliks ir šiemet, direktorė neabejoja: pedagogo profesija bus populiaresnė nei pernai, nes šie studentai gauna tikslinę kelių šimtų išmoką – skatinamąsias stipendijas.
„Praėjusių metų duobė turėtų užsipildyti“, – prognozuoja B. Dalmantienė.
Pernai nemažą sumaištį sukėlė atsiradęs motyvacinis testas, tad pedagoginėse studijose liko laisvų vietų – nesurinkta reikiamo kiekio studentų. Tačiau per tą laiką būsimieji studentai suprato, jog valstybė šioje srityje studijuojančiuosius realiai skatina.
Skriaudos neįžvelgia
„Mano nuomone, normali situacija, – sako B. Dalmantienė. – Ar gerai, kad mažinama valstybės finansuojamų vietų, pavyzdžiui, studijuoti vadybą, sunku pasakyti. Manau, Lietuvos mastu valstybė skaičiuoja, ko reikia.“
Panevėžio kolegijai gana palanku, kad skiriama daugiau dėmesio biomedicinos ir technologijos mokslams. Panašiai turėtų būti ir kitoms valstybinėms kolegijoms, o štai privačiose daugiau vyrauja socialiniai mokslai.
Beje, yra galimybė, kad būtų ruošiami dvigubos kvalifikacijos absolventai. Pavyzdžiui, statybos vadyba. Kol kas, pasak B. Dalmantienės, aukštosios mokyklos į tokias programas žiūri atsargiai ir neskuba. Panevėžio kolegija irgi neplanuoja ko nors panašaus.
Kad skirstant pinigus būtų skriaudžiamos kolegijos, direktorė teigė nepastebinti. Tačiau konkurencinė kova dėl geriausių studentų tarp aukštųjų mokyklų vyksta. Tuo labiau kad stojančiųjų mažėja.
Ant studentų pečių
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark mano, kad didžiausia problema vis dėlto yra skiriama bendra suma. Jo teigimu, palyginti su pirmaisiais metais, kai atsirado valstybės finansuojamos vietos ir buvo skirta apie 70 milijonų litų, pernai ši suma sumažinta maždaug dvigubai, o šiemet nė kiek nepadidinta. Tad tai atsilieps studijų kokybei ir procesui, nes aukštosios mokyklos laikosi iš studentų ir valstybės skiriamų lėšų. Mat mūsų šalyje nėra išvystyta užsienyje įprasta praktika, kai aukštąsias mokyklas didžiąja dalimi remia verslas. Tad A. Mark neabejojo, kad mokesčio už mokslą našta ir toliau sunkiai slėgs studentų pečius.
Nesuprantamai jam atrodo ir pinigų paskirstymas pagal studijų kryptis – studentams neaišku, kuo remiantis taip jie paskirstomi. Pavyzdžiui, skiriama daugiau pinigų technologijų krypčiai, tačiau nėra aišku, ar studentai, baigę studijas, turės darbo, ar nebus jų per daug, ar bus kur plėtoti tas technologijas ir pan.
„Neturime atsakymo į šiuos klausimus. Galbūt kryptis ir ta, bet nežinoma, ar tikrai“, – kad nėra pagrindimo priimamiems sprendimams aiškino A. Mark.
Esą kartais susidaro įspūdis, kad lėšos skirstomos remiantis vos ne gandais, tad ir finansų valdymas nėra efektyvus. Jo teigimu, dabar atrodo, kad valstybės prioritetus dažniausiai nustato tie stojantys 18–20 metų jaunuoliai, rinkdamiesi tam tikras populiariausias studijas. Ir tuomet jau keletą metų Darbo birža apie baigusius specialistus sako – jų darbo rinkai per daug. Tačiau valstybė, sąjungos vadovo manymu, per finansuojamas vietas galėtų formuoti savotiškas kvotas.
Beje, Vyriausybė, paskirstydama lėšas būsimiems pirmakursiams, įpareigojo Švietimo ir mokslo ministeriją drauge su Ūkio ministerija parengti specialistų ir kompetencijų esamos pasiūlos ir paklausos atitikimo analizę bei darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozę iki 2016 metų.
