Kadaise plaučiai buvo laikomi sterilia aplinka (nebent jie buvo užkrėsti kokia nors liga). Tačiau naujausi sekos nustatymo technikų pasiekimai atskleidė, kad daugybė mikrobų, ypač bakterijų, gyvena sveikų žmonių plaučiuose, kaip ir ant odos, žarnyne, makštyje, burnoje ir kitur.
Naujas Norvegijos Bergeno universiteto tyrimas, apie kurį pranešta žurnale „PLOS One“, grybelį priskyrė vadinamąjam „plaučių mikrobiomui“ – mikrobų, randamų žmogaus plaučiuose, bendruomenei. Jie surinko mėginius iš plaučių ir burnos maždaug 200 žmonių, iš kurių pusė buvo sveiki, o pusė sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), o tada nustatė grybelių DNR mėginius.
Tyrimo autoriai rašo, kad tai pirmasis toks tyrimas, kuriame tiriamas plaučių mikrobiomo buvimas pacientuose, kurių imuninė sistema nėra susilpnėjusi ir kurie yra sveiki. Panašu, kad burnoje randamų grybelių sudėtis skiriasi nuo plaučių, o tai rodo, kad plaučiai turi savo unikalią grybelinę aplinką.
Plaučių mėginiuose dažnai buvo randama Malassezia ir Sarocladium genčių grybelių, tačiau daugiausia buvo rasta Candida grybelio. Candida yra dažnas grybelio tipas, kuris gyvena ant odos, burnoje, gerklėje, žarnyne ir makštyje, dažnai nesukeldamas jokių problemų. Tačiau tam tikrų Candida rūšių peraugimas laikomas infekcija, vadinama mielių infekcija ar pienlige. Svarbu tai, kad jie nerado grybelių sudėties skirtumų tarp sveikų žmonių ir pacientų, sergančių LOPL, plaučių.
Ar grybelių sudėtis plaučiuose daro įtaką mūsų sveikatai?
Tai dar nėra aišku, tačiau yra nustatyta, kad kitų žmogaus organų mikrobiomas yra glaudžiai susijęs su įvairiomis ligomis ir sveikatos rezultatais. Žarnyno mikrobiomas gali turėti įtakos susirgimui Parkinsono liga, depresija, silpnaprotyste ir COVID-19. Yra net keletas įrodymų, kad žarnyno bakterijos gali formuoti jūsų asmenybę.
Kalbant apie plaučių mikrobiomą, kai kurie ankstyvieji tyrimai rodo, kad mikrobai gali vaidinti svarbų vaidmenį palaikant plaučius. Kitas intriguojantis tyrimas pabrėžia, kad sunkia astma sergančių pacientų plaučiuose paprastai būna didesnis grybelių kiekis. Tačiau tyrimo autoriai sako, kad norint patvirtinti bet kokias išvadas, reikia daugiau įrodymų.
„Būtų labai įdomu toliau ištirti, ar grybelinę plaučių infekciją sukelia grybeliai, kurie jau yra plaučiuose, – sakė vadovaujantis tyrimo autorius ir kandidatas į daktaro laipsnį Bergeno universitete Einaras Marius Hjellestadas Martinsenas. – Jei taip, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos grybelius, siekiant atskleisti, kokie veiksniai yra atsakingi už tai, kad jie būtų draugiški mūsų plaučių gyventojai, o ne ligas sukeliantys įsibrovėliai.“
