Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, lapkričio 17 dieną, apie 19 val. 25 min., Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė 1970 m. gimęs vyras.
Tąkart atvykę medikai konstatavo mirties faktą, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Vos po poros dienų, lapkričio 20-ąją, kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, Šiauliuose nutiko identiškas atvejis – žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė 1986 m. gimęs vyras. Kaip informavo Šiaulių apskrities policija, jis mirė apie 18 val. 41 min. Išradėjų gatvėje esančiame sporto komplekse.
Dar anksčiau, šių metų pradžioje, Panevėžio rajone per krepšinio treniruotę mirė jaunas vyras. Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas tv3.lt, sporto salėje sukniubusį vos 23-ejų panevėžietį suskubo gaivinti draugai.
Atskubėję medikai perėmė gaivinimą, tačiau visų pastangos buvo bevaisės. O prieš kelerius metus toje pačioje gimnazijos sporto salėje krepšinio varžybų metu mirė 36-erių vyras.
Žaidžiant krepšinį širdžiai tenka didelė apkrova
Ir tai – tik pora atvejų iš daugybės, kai intensyvus fizinis krūvis krepšinio aikštelėje baigiasi mirtimi. Apie tai, kodėl tokie atvejai kartais baigiasi mirtimi, kodėl staigi širdinė mirtis nusitaiko net į jaunus ir kaip elgtis žmogų ištikus klinikinei mirčiai, tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo gydytojas kardiologas Arnas Karužas.
Gydytojo teigimu, nors krepšinis ir yra antroji lietuvių religija, kurią kiekvienas nešioja savo širdyje, tačiau globali statistika nedžiugina: „Krepšinis yra būtent ta sporto šaka, kurios metu bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys.“
Paklaustas, kodėl būtent krepšinis yra tokia išskirtinai pavojinga sporto šaka, kardiologas nuramina, kad staigios širdinės mirties atvejai nėra dažni, nors ir pasitaiko, o tokie atvejai dažnai susiję su patiriamu fiziniu krūviu.
„Krepšinio metu fizinė apkrova širdžiai ir bendrai organizmui yra tikrai gana didelė, bet tai nereiškia, kad krepšinis yra bloga sporto šaka.
Staigi širdinė mirtis iš esmės yra netrauminė, staiga pasireiškia sąmonės sutrikimas prieš tai tarsi atrodžiusiam sveikam žmogui, kuris gali jausti kažkokius simptomus pastarąją parą, bet iki tol jis iš esmės tikrai neturėjo kažkokių diagnozuotų ar žinomų požymių, simptomų ar ligų“ – laidoje kalbėjo A. Karužas.
Gydytojas kardiologas pažymi, kad didesnis pavojus kyla neprofesionaliems žaidėjams, kurie tik kartkartėmis išbėga į aikštelę ar nėra pratę prie didesnio fizinio krūvio. Jeigu žmogus turi nediagnozuotą širdies ligą arba reikšmingus širdies pakitimus, toks intensyvus fizinis krūvis, koks patiriamas žaidžiant krepšinį (taip pat lauko tenisą, slidinėjant, bėgant ilgus nuotolius) gali išprovokuoti staigią širdinę mirtį.
Kaip elgtis ištikus staigiai širdinei mirčiai?
A. Karužo teigimu, kartais prieš tokius atvejus simptomai pasireiškia staiga ir trumpai, galiausiai žmogus netenka sąmonės, vis tik yra ir tokių atvejų, kai prieš kurį laiką ima pasireikšti krūtinės spaudimas, pradeda svaigti galva, gali imti trūkti oro:
„Gali būti net parą laiko jaučiami kažkokie simptomai – krūtinės maudimas, ta pati oro stoka, didesni galvos svaigimai irgi gali būti tokiais atvejais, bet žmonės vis tiek eina ir labai intensyviai sportuoja, jausdami tokius simptomus. Reikėtų atkreipti dėmesį ir stebėti save.“
Staigi širdinė mirtis gali ištikti ir iš pažiūros visiškai sveikus asmenis – jie staiga netenka sąmonės, sutrinka širdies veikla, ji tampa nebeefektyvi ir galiausiai ištinka klinikinė mirtis.
Gydytojas kardiologas pabrėžia, kad jeigu žmogus yra be sąmonės, nekvėpuoja ir neužčiuopiamas pulsas, reaguoti būtina nedelsiant – tinkami veiksmai gali išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Pradinis gaivinimas yra būtinas ir kritiškai svarbus, nepaisant, kokio tipo yra klinikinė mirtis. Kritiškai svarbu, kad mes visi mokėtume pradinį gaivinimą. <...>
Jeigu tik matote, kad žmogus nesąmoningas, nekvėpuojantis ir be pulso, jūs pradedate krūtinės ląstos paspaudimus nieko nelaukdamas, informuojate kitą žmogų arba bet ką, kas yra aplink, kad skambintų 112 ir tada klausiate, šaukiate, ar yra netoliese išorinis defibriliatorius ir kažkas kitas bėga atnešti defibriliatoriaus; jūs tuo metu nepertraukiamai gaivinate. <...>
Svarbiausia neužmiršti vienos taisyklės, kad reikia kuo labiau nepertraukiamai atlikinėti krūtinės ląstos paspaudimus tam, kad mes savo rankomis atliktume laikinai širdies darbą ir mūsų organizmas ir organai gautų kraujo“, – apie pradinio gaivinimo svarbą kalbėjo laidos svečias.
Pašnekovas primena, kad išoriniai krūtinės ląstos paspaudimai yra fiziškai sunkus ir intensyvus darbas, todėl jei šalia yra kitų žmonių, šį darbą po kurio laiko reikėtų perleisti kitam, nes paspaudimai turi būti pakankamai gilūs.
Kiekviena minutė svarbi
Didelė pagalba tokiais atvejais yra ir automatiniai išoriniai defibriliatoriai. A. Karužas pažymi, kad itin svarbu plėsti jų tinklą, kad daugėtų vietų, kur jį galima rasti, nes ištikus netikėtoms situacijoms, tai yra didelė pagalba.
„Visada, jeigu matome be sąmonės, be pulso žmogų ir turime po ranka automatinį išorinį defibriliatorių, būtinas pradinis gaivinimas, t. y., krūtinės ląstos paspaudimai, bei panaudoti defibriliatorių, kuris automatiškai pats nustatinėja, ar ritmas, kaip mes sakome, yra defibriliuotinas, t. y., ar vyksta skilvelių virpėjimas, ar ritmas jau nebeaptinkamas ir jis nusprendžia, ar reikia defibriliuoti, ar ne.
Bet mūsų esminis darbas yra gaivinti žmogų. Iš tikrųjų, jeigu mes galime defibriliuoti, o dažniausiai tokios mirtys būna su skilvelių virpėjimu, mes tikrai galime išgelbėti žmogui gyvybę“, – aiškino kardiologas.
Kaip laidoje aiškino gydytojas, širdies skilveliai veikia kaip pompa, varinėjanti kraują po visą kūną – skilveliai tai daro susitraukdami ir atsipalaiduodami.
Kai atsiranda skilvelių virpėjimas, širdis ima funkcionuoti neefektyviai, virpa nevienodu ritmu ir nesusiformuoja efektyvi kontrakcija – kraujas neišstumiamas, kas reiškia, kad kraujotaka organizme nevyksta ir ištinka klinikinė mirtis.
Reaguoti tokiais atvejais būtina nedelsiant, nes nustojus dirbti širdžiai, kenčia ir vienas svarbiausių mūsų organų – galvos smegenys:
„Jos kenčia pirmiausia ir turime kuo greičiau atstatyti kraujotaką tam, kad neturėtume galvos smegenų pažaidos. Dažnai būna, kad po uždelsto gaivinimo, kad ir atkuriame širdies veiklą, atkuriame hemodinamiką organizme, bet mes turime didelę smegenų pažaidą arba net kartais smegenų mirtį.“
Patarė, kaip sumažinti riziką
Laidos vedėjos paklaustas, ką kiekvienas galime padaryti, kad užsiimti sportu būtų saugu ir kuo labiau sumažintume staigios širdinės mirties riziką, A. Karužas pirmiausia rekomenduoja bent kartą per gyvenimą pasitikrinti širdį.
Jau šeimos gydytojai gali pastebėti, ar yra pakitimų ir struktūrine, ir vadinama elektrine prasme – užrašius elektrokardiogramą galima matyti, ar yra įgimtų patologijų, kurios gali didinti staigios širdinės mirties riziką, požymių. Juos pastebėjus, siunčiama tolesniam ir išsamesniam ištyrimui pas kardiologą.
„Vienas iš, sakyčiau, esminių tyrimų yra širdies ultragarsinis tyrimas, kuris parodo, ar nėra kažkokių struktūrinių širdies pakitimų, kas verstų daryti ar detalesnius tyrimus ir žiūrėti, ar nėra patologijų, kurios didina riziką“, – pastebėjo kardiologas.
Vis tik, nors labai didelis ir intensyvus fizinis krūvis gali kelti pavojų, gydytojas kardiologas primena, kad fizinis krūvis nėra blogis ir jis širdžiai yra būtinas – minimali rekomendacija yra 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščioti greitesniu tempu, bėgti krosą, plaukioti ir t. t.
O jau imantis sunkesnės veiklos, būtina padaryti apšilimą prieš ir po sporto, nepulti intensyviai sportuoti, jei to įprastai nedarote, nes tai – didelė apkrova širdžiai. Ir užsiimant fizine veikla svarbu nepersitempti, stebėti save, jeigu pasireiškia nerimą keliantys simptomai, signalizuojantys, kad kažkas negerai, reikėtų arba nesiimti veiklos, arba ją sulėtinti, o gal visai nutraukti.
Užsiimant intensyvesne fizine veikla, reikėtų stebėti savo širdies pulsą ir prieš imantis tokių veiklų apsiskaičiuoti, koks yra maksimalus pulsas, kurį galite atlaikyti. Formulė paprasta: 220 – jūsų amžius. Pavyzdžiui, jei esate 50-ies metų, aukščiausias pulsas gali būti 170 dūžių per minutę ir neprofesionaliems sportininkams jį pasiekus reikėtų pristabdyti veiklą, nes maksimalus fizinis krūvis yra pasiektas.
Kodėl būtina bent kartą gyvenime pasitikrinti širdį, kokie yra būtinieji tyrimai, kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
