Mantvydas dabar turi antrąjį gimtadienį, kurį gali minėti tą pačią dieną, kai jį ištiko netikėta nelaimė: žaidžiant krepšinį sporto salėje tiesiog sustojo širdis.
Vyras sako neturėjęs jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, yra buvęs kariškis, nubėgdavęs ne po vieną dešimtį kilometrų.
Apie tai, kad yra buvęs prie mirties, dabar rodo belikęs vaizdo įrašas, jame matoma, kaip prie vyro pribėga kitas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, jis yra policininkas, ir jauna mergina, tuo metu medicinos studentė.
Laiku pajungtas defibriliatorius
Jie pradėjo gaivinti suklupusį Mantvydą rankomis ir tik paskui kažkas iš buvusiųjų patalpoje prisiminė, kad mokykloje, kurioje vyko varžybos, yra defibriliatorius. Tęsiant Mantvydo gaivinimą, laiku pajungtas defibriliatorius ir vyro širdis buvo gelbėjama juo, kol atvyko greitoji pagalba.
Dabar, jau praėjus keliems metams po nelaimės, Mantvydas yra visiškai grįžęs į gyvenimą, tiesa, įvykio detalių neprisimena iki šiol.
Už išgelbėtą gyvybę jis yra dėkingas kitų žmonių neabejingumui, bet kartu siunčia žinią, kad defibriliatorius yra kritiškai svarbus norint išgelbėti žmogų, kai jo širdis sustoja.
Kardiologai, ištyrę Mantvydo sveikatos istoriją, nustatė, kad jam buvo užsikišusi priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“. Šios kraujagyslės pralaidumo sutrikimai yra dažna Lietuvos vyrų mirties priežastis.
Rizikos veiksniai mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų ypač padidėja, jei žmogus rūko, turi viršsvorio, per mažai juda, turi aukštą nereguliuojamą kraujospūdį, aukštą nereguliuojamą cholesterolio lygį, diabetą.
Visą Mantvydo pasakojimą kviečiame žiūrėti kitą pirmadienį, rugsėjo 25 d., naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, 19 val. Visas laidas rasite čia.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių). Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
.jpg)
