Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Analogiška situacija
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie tai, kaip vilniečiui Mantvydui per krepšinio varžybas staiga sustojo širdis.
Tąkart vyrą išgelbėti pavyko, tačiau kartu su juo buvę bičiuliai pasakojo esą jaunas vyras pasiskundė kojos skausmu ir sukniubo.
Pats vyras teigė, kad neturėjo jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, anksčiau buvo kariškiu ir nubėgdavo ne po vieną dešimtį kilometrų.
Vos įvykus nelaimei prie Mantvydo pribėgo jaunas vaikinas, kuris buvo policininku, ir jauna mergina, tuo metu buvusi medicinos studentė.
Jie pradėjo gaivinti suklupusį Mantvydą rankomis ir tik paskui kažkas iš buvusiųjų patalpoje prisiminė, kad mokykloje, kurioje vyko varžybos, yra defibriliatorius.
Tęsiant Mantvydo gaivinimą, laiku pajungtas defibriliatorius ir vyro širdis buvo gelbėjama juo, kol atvyko greitoji pagalba.
Dabar, jau praėjus keliems metams po nelaimės, Mantvydas yra visiškai grįžęs į gyvenimą, tiesa, įvykio detalių neprisimena iki šiol.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos.
Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
