„Esame labai išpuikusi rūšis – manome, kad galima tiesiog išmesti keturis milijardus metų evoliucijos ir nekreipti dėmesio į faktą, kad išsivystėme šviesos ir tamsos cikle.“ – sako Oksfordo universiteto profesorius Russellas Fosteris, dirbęs šiame tyrime. – „Mūsų rūšis išsiskiria tuo, kad jai būdinga nekreipti dėmesio į laikrodžius.
O ilagalaikis veikimas nepaisant laikrodžio gali sąlygoti rimtas sveikatos problemas.“ Šių problemų tarpe – padidėjusi vėžio rizika, kardiologinės ligos, 2 tipo diabetas ir nutukimas.
„Neišsimiegojimas yra naujasis cukrus – tai laiko bomba sveikatai.“ - sako dr. S.Gottfried ir pabrėžia, kad miegą iš mūsų atima kone kiekvienas šiuolaikinio gyvenimo aspektas.
„Mūsų gyvenimai dar niekada nebuvo tokie karštligiški, vis daugiau žmonių gyvena miestuose, kur mažiau derinamasi prie šviesos ir tamsos ciklo, mes žiūrime per daug TV serialų, planšetės visą vakarą skleidžia miegui trukdančią mėlynąją šviesą, o mūsų viršininkai ramiausiai mums rašo elektroninius laiškus 9 valandą vakaro (prieš 20 metų niekas nebūtų drįsęs to daryti).
Pasikeitė žodžio „pasiekiamas“ reikšmė ir dėl to kenčia mūsų miegas.
„Ekranai nėra vieninteliai to kaltininkai – ekologiškos fluorescentinės lemputės ir LED lemputės skleidžia daugiau mėlynosios šviesos, nei senovinės lemputės.“
Dr. S. Gottfried sako, kad dirbtinė šviesa mūsų vidiniams laikrodžiams turi baisų griaunamąjį poveikį. Mūsų vidinis laikrodis, susijęs su mūsų cirkadiniu ritmu ir reguliuojantis ląstelių atsistatymą, smegenų bangų veiklą, hormonų gamybą ir gliukozės bei insulino kiekį kraujyje, natūraliai prisitaiko prie dienos šviesos ir tamsos.
Kad išliktume sveiki, turėtumėte miegoti taip, kaip tai darė mūsų protėviai - eiti miegoti sulig saulėlydžiu ir keltis saulėtekį – tai tvarka, kurios šiuolaikiniame pasaulyje nesilaiko niekas.
„Jei išvis nustotume miegoti, neišgyventume ilgiau, nei be vandens, ir penkis kartus trumpiau, nei be maisto. – sako miego konsultantas dr. Neilas Stanley‘is. – Per milijoną metų evoliucijos mūsų miego poreikis išliko toks pat.“
Taigi, kiek miego mums iš tiesų reikia? Kovo 17 dieną minima Pasaulinė miego diena – pats laikas užduoti sau šį klausimą.
„Aštuonių valandų taisyklė – mitas, – sako dr. N. Stanley‘is. – „Miego poreikis primena ūgį – kiekvienam skirtingas, priklausomai nuo genetikos.
Taip pat, kaip yra aukštų ir žemų žmonių, kai kuriems žmonėms reikia kelių valandų miego per naktį, o kitiems – 11 valandų.
Neįmanoma savęs ištreniruoti miegoti mažiau ir jei dažnai nemiegate tiek, kiek jums reikia, sau kenkiate.“ Jis sako, kad paprasta išsiaiškinti, ar miegate per mažai: „Jei dienos metu jaučiatės žvalūs ir budrūs, viskas gerai.
Jei dienos metu jaučiatės mieguisti, ne. Jaustis pavargus ir jaustis mieguistam yra du skirtingi dalykai – pastarasis reiškia, kad dienos metu tiesiog norite miegoti.“
Nepakankamo miego pasekmes pajuntame greitai – tyrimai rodo, kad vos viena neišmiegota naktis keturis kartus padidina riziką susirgti peršalimu. Tai „slopina imunitetą.
Būsite mažiau motyvuoti, mažiau empatiški, sulėtės reakcija, bus sunku susikaupti ir padidės apetitas.“ – priduria dr. N. Stanley‘is. Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad trumpesnis nei šešių valandų per naktį miegas sąlygoja hormono grelino kiekio padidėjimą, o tai signalizuoja alkį ir sumažina leptino, sotumo jausmo hormono, kiekį. Taigi, jei esate pavargę, jausitės alkani, bet nepasisotinsite.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, reguliariai neišmiegant tos trūkstamos valandos ar daugiau, padidėja tam tikrų vėžio atmainų, diabeto, Alzheimerio ligos, nutukimo, kognityvinių sugebėjimų nuosmukio, depresijos ir širdies ligų rizika.“ Harvardo medicinos mokyklos tyrimas parodė, kad mažiau nei penkias valandas per naktį penkerius metus iš eilės miegantys žmonės 300 procentų labiau rizikuoja susirgti arterijų sukietėjimu.
„Nėra visiškai jokios neišsimiegojimo naudos. – sako N. Stanley‘is. – Bet mes gyvename visuomenėje, kuri geriausiu atveju tai nuvertina, o blogiausiu – gyvenimą neišsimiegojus laiko šlovės ženklu.“
Dr. S. Gottfried sako, kad net jei manote, kad jums užtenka mažai miego, tiesa ta, kad trumpalaikio miego geną (vadinamą DEC2) turi tik trys procentai visos populiacijos. „Kai studijavau mediciną, nemiegodavau po 36 valandas iš eilės – gyvendavau kava. – prisimena ji. – Bet kava, kaip ir kitos miegą atidedančios priemonės, yra paskola su didelėmis palūkanomis – galiausiai jūsų organizmui skolą reikės grąžinti.“
S. Gottfried sako, kad labiausiai neišsimiegojimo veikiamas organas yra smegenys – per pastaruosius dešimt metų neuromokslas parodė, kad miego trūkumas veikia smegenis ir jas sendina. Tuo tarpu geras miegas tarsi išvalo smegenis ir išplauna senėjimo toksinus.
„Miego metu erdvė tarp smegenų ląstelių išsiplečia 60 procentų daugiau, nei tuomet, kai esame pabudę. – sako ji. - Tai leidžia smegenims pašalinti susikaupusius toksinus su stuburo smegenų skysčiu, permatomu smegenis ir stuburą supančiu skysčiu. Tai vadinama glimfatine sistema ir ši sistema veikia geriau, kai miegame ant šono, o ne ant nugaros ar ant pilvo.“
Tuomet, žinoma, prisideda senėjimas – pasak Harvardo Viešosios sveikatos mokyklos tyrimo, penkių ar mažiau valandų per naktį miegas prilygsta pasenėjimui ketveriais – penkeriais metais. „Ne šiaip sau tai vadinama „grožio miegu“. – sako dr. Gottfried. – Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kai esu pavargusi, mano veidas atrodo visai kitaip. Būnu labiau išbalusi ir veidas patinsta.“
Bet gal galima atsigriebti ilgiau pamiegant sekmadienio rytą, sumokant skolą už audringą savaitę? „Taip, bet tam reikia pakeisti savo nusistatymą. – sako dr. Gottfired. – Anksčiau labai stipriai neišsimiegodavau ir dėl to priaugau svorio, patirdavau daugiau streso ir jausdavausi labiau sustingusi ir vyresnė, nei buvau iš tiesų.
Dabar miegą laikau nediskutuotinu poreikiu ir nors turiu du vaikus, vyrą ir darbą, kad viską suspėčiau iš savęs miego nebeatiminėju.“
