Sicilija, autonominis Italijos regionas su 5 milijonais gyventojų, skalaujama Viduržemio, Tirėnų ir Jonijos jūrų, yra visos Vakarų civilizacijos lopšys.
Apie turtingą salos praeitį byloja graikų, romėnų, musulmonų, maurų bei ispanų kultūros pėdsakai, iki šių dienų išsilaikę nesuskaičiuojamuose meno ir architektūros kūriniuose. Egzotiška gamta, baltais smėlio paplūdimiais, paslaptingu Etnos ugnikalniu bei laiko tėkmės nepaliestais viduramžių kaimais viliojanti Sicilija – vienas iš populiariausių Europos turistinių maršrutų. Pažintį su Sicilija vertėtų pradėti nuo jos sostinės – Palermo.
Palermas ir jo apylinkės I d.
Sostinė paprastai yra istorinio, kultūrinio, architektūrinio ir gastronominio paveldo centras. Palermo viešbučių sąrašą galima gauti Turizmo informacijos biuruose (Uffici informazioni AAPIT Palermo - Piazza Castelnuovo arba Stazione Centrale). Viešbučių kainos priklauso nuo žvaigždučių skaičiaus. Vienos žvaigždutės viešbučiai dviviečius kambarius siūlo už 40–50 eurų parai. Tokie kambariai dar labai atsilieka nuo Europos standartų. Daugiausia pigių viešbučių galima rasti geležinkelio stoties rajone. Viešbučiai dažniausiai pripažįsta tik grynuosius pinigus, todėl iš anksto reikia pasinaudoti bankų ar bankomatų paslaugomis. Išankstinė rezervacija reikalinga tik vasarą. Gerai išplėtotas Bed and Breakfast tinklas. Jų adresai yra įtraukti į viešbučių sąrašus.
Palermo – labai senas miestas, išgyvenęs tiek klestėjimo, tiek žlugimo laikotarpius, dabar atrodo kiek pajuodęs ir apleistas. Aštuntame šimtmetyje prieš mūsų erą čia buvo didelis prekybos mainų punktas, vėliau tapęs svarbiu Kartaginos miestu, kuris po 254 m. prieš m. e. romėnų užkariavimo visiškai sužlugo. 831 m. miestą atgaivino arabai kolonizatoriai. Palermas labai išaugo, suklestėjo ir pasiekė net Kairo lygį. XII amžius, normanų valdymo laikotarpis, buvo aukso amžius Palermo istorijoje. Musulmonai, krikščionys ir žydai gyveno taikiai. Tačiau laikui bėgant istoriniai vėjai dažnai keitė miesto veidą. Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo beveik visiškai subombarduotas ir liko iki šiol neatstatytas. Akivaizdu, net ir miesto valdžia, nors labai neryžtingai, tačiau pripažįsta, kad didelės Romos ar Europos Sąjungos pinigų sumos, skirtos Palermo rekonstrukcijos ir restauravimo darbams taip ir nepasiekia reikiamų objektų, o pradingsta mafijos rankose.
Iš kvartalo į kvartalą
Palermas padalintas į dvi dalis: senamiestį ir naujamiestį. Senamiestyje susikerta du senieji keliai: Corso Vittorio Emanuele, vedantis iš buvusiojo uosto La Cala, per arabų kvartalą La Kalsa, per viduramžių aikštę Quttro Canti į Normanų rūmus (Palazzo dei Normanni) ir Via Roma, vedantis iš geležinkelio stoties į naujamiestį. Viduramžiais miestas buvo padalintas į keturis griežtai vienas nuo kito atskirtus kvartalus. Todėl suprantama, kodėl kiekvienas iš šių kvartalų dar ir dabar turi didžiulius turgus po atviru dangumi.
Senoji tradicija draudė persikelti gyventi į kitą kvartalą, o tuo labiau tuoktis su kaimyninio kvartalo gyventojais. Vaikai nuo mažens buvo mokomi neperžengti savo gimtojo kvartalo ribų. Gimusieji viename kvartale privalėjo dirbti, kurti šeimą, auginti vaikus ir mirti tame pačiame kvartale.
Miesto centras viduramžiais buvo Quattro Canti aikštė, puikiai atskleidžianti Ispanijos karaliavimo suklestėjimą. Ją supa keturi baroko stiliaus rūmai su nišomis per tris aukštus. Pirmajame aukšte yra įrengti fontanai ir keturis metų laikus simbolizuojančios figūros, aukščiau yra Ispanijos karaliai, o pačiame viršuje – keturios Sicilijos globėjos: Kristina, Ninfa, Olivija ir Agata. Einant į pietryčius iš Quattro Canti aikštės, patenkama į arabų kvartalą La Kalsa (Khalisa arabiškai reiškia „tyras“, tačiau dabartiniam kvartalui toks apibūdinimas visai netinka), primenantį tradicinius šiaurės Afrikos miestus, su siaurų, beveik neapšviestų tamsiu paros metu gatvelių labirintu. Sutemus reikėtų vengti vaikščioti siauromis, besiraitančiomis tarp belangių namų, taip niekur ir nevedančiomis gatvelėmis, pilnomis įtartinų šešėlių.Tačiau tik La Kalsa gatvėse galima paragauti vietinio delikateso babbaluci. Tai jaunutės sraigės, marinuotos alyvų aliejuje su susmulkintomis šviežiomis petražolėmis, česnaku, apibarstytos raudonaisiais pipirais ir pardavinėjamos nedidelėse popierinėse tūbelėse. Senoji arabų kultūra stipriai įleidusi šaknis į kasdienį miesto gyvenimą.
Vienas iš ryškiausių jos elementų yra gatvės turgus, išreiškiantis kvartalo žmonių gyvenimą: tarp vaisių ir daržovių krūvų, tarp mėsos ir sūrių kalnų garsiai šnekučiuojasi pirkėjai ir pardavėjai, šmirinėja valkataujantys šunys, pro žmones akiplėšiškai skverbiasi motociklai ir motoroleriai, gabenantys didžiulius krovinius arba visą šeimą. Pats seniausias ir įspūdingiausias gatvės turgus yra Vucciria, užimantis šiaurinę šio kvartalo dalį, išsidėstęs palei bažnyčias bei apleistų namų griuvėsius. Išėjus iš turgaus ir pasukus į pietvakarių pusę iš Quattro Canti aikštės patenkama į istorinį rūmų kvartalą Alberghiera. Kadaise čia stovėjusių rūmų nėra. Kvartalas labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar tai gyvenamasis rajonas, kurio didžiąją dalį užima Ballaro turgus, labai panašus į Vucciria.
Kai kuriose gatvėse viešpatauja nenusakomas skurdas. Iš esmės abu šie kvartalai labai panašūs. Juos jungia tas pats likimas: kažkada klestėję ir regėję turtingus žmones, buvę apstatyti puikiais pastatais, vėliau beveik visai sunaikinti karo metais, dabar kenčia skurdą ir nešvarą. Viešbučių darbuotojai pataria vengti tokių vietų, sakydami, jog ir dienos metu ten pilna nusikaltėlių. Tačiau šie abu kvartalai yra Palermo istorijos ir dabartinio gyvenimo dalis, kuriuos būtina aplankyti. Pasukus į šiaurės vakarus iš minėtos aikštės patenkama į Scinaldi kvartalą, kurio didžiąją dalį užima Capo turgus. Šiame kvartale yra daug ištaigingų bažnyčių. Pats mažiausias senamiesčio kvartalais, taip pat turintis savo turgų, yra Amalfitani. Naujamiestis prasideda nuo Piazza Verdi, kurioje stovi Teatro Massimo, pastatytas 1875–1897 m., restauruotas 1997 m. Tai antras pagal dydį teatras Europoje. Kitoje aikštės pusėje puikuojasi originalus Teatro Politeama Garibaldi pastatas.
Palermo katedra
Eidami į šiaurę iš Quattro Canti aikštės pamatysite Duomo – Palermo katedrą. Šis didingas pastatas yra įvairiausių architektūros stilių mišinys: graikų, romėnų, normanų, arabų ir baroko. 1184 m., normanų valdymo laikotarpiu, Palermo vyskupas pradėjo katedros statybas ant išlikusios musulmonų mečetės, kuri buvo perdaryta iš krikščionių bazilikos. Išlaikęs senuosius pastatus vyskupas prijungė prie jų įmantrius naujuosius statinius, norėdamas, kad ši katedra pralenktų Monreale katedrą. Per ilgus šimtmečius Palermo katedra matė daugybę besikeičiančių architektų ir stilių. Duomo taip pat yra karališkasis panteonas. Čia palaidota daug Sicilijos karalių, pradedant pirmuoju karaliumi Roger II ir baigiant paskutiniuoju Peter II. Tęsdami kelionę į šiaurę ta pačia gatve prieisite Palazzo dei Normanni rūmus (bilietas – 5 eurai), pastatytus IX šimtmetyje. Šioje vietoje ant buvusios romėnų tvirtovės griuvėsių kažkada buvo pastatyti arabų rūmai, kuriuos, arabams pasišalinus, užkariautojai normanai perstatė į savo ištaigingus rūmus. Pastarieji XVI a. viduryje atiteko ispanams ir pavirto jų karališkąja rezidencija. Iš Piazza Independenza galima patekti į rūmų priestatą Cappella Palatina. Tai bendras arabų ir normanų meno šedevras su nuostabiomis bizantiškomis mozaikomis. Mozaikų tema yra biblinė.
Palermo rūmai-muziejai
Palermo mieste vertėtų aplankyti keletą originalių rūmų: La Cuba ir La Zisa. La Zisa (bilietas 2,50 eurų) yra viduramžiais garsiame visoje Europoje parke XII a. pastatytų maurų rūmų liekanos. Parkas buvo didelis, aptvertas tvora, pilnas laukinių žvėrių ir vadinamas „žemės rojumi“. Deja, dabar jo nėra, liko tik istorija. La Zisa vėliau buvo naudojama įvairiems miesto kasdienio gyvenimo reikalams. La Cuba (arabiškai Kaaba reiškia „kubas“) (bilietas – 2 eurai), pastatytas karališkajame parke, buvo karaliaus Viljamo II vasaros rezidencija. Tai originalus kvadratinis pastatas, kurį Giovanni Boccaccio paminėjo savo romane „Dekameronas“, Burbonų valdymo laikotarpiu pavirtęs kariškių baraku, taip juo išliko iki šių dienų. Lankyti galima, tačiau fotografuoti draudžiama.
Palazzo Mirto (įėjimas laisvas) rūmai buvo pastatyti XVII a. Tai puikus Sicilijos XVIII ir XIX a. didikų rūmų pavyzdys. Prie didžiausių Italijos muziejų yra priskiriamas Sicilijos archeologinis muziejus Museo Archeologico Regionale (bilietas – 4,50 eurų) kuriame eksponuojama gausi romėnų, graikų, ir etruskų kultūros liekanų bei antikvarinės graikų keramikos kolekcija. Jame daug romėnų mozaikų ir freskų, archeologinių iškasenų, netgi laidojimo apeigų priemonių bei kapinių akmenų. Catacombe dei Cappuccini (bilietas – 1,50 eurų) tuneliai veda tarp 8000 mumifikuotų tiek kilmingų, tiek tarnų palaikų. Seniausieji siekia XVI amžių. Pats jauniausias mumifikuotas kūnas – 2 metukų mergaitės Rosalijos, vadinamas „Miegančiąja gražuole“.
Aikštės ir bažnyčios
Palermo miestą puošia keletas nuostabių aikščių. Pati gražiausia – Piazza Pretoria – miesto širdyje. Aikštės viduryje yra ištaigingas Florencijos skulptoriaus Francesco Camilliani fontanas, įrengtas 1555 m. Pradžioje jis buvo skirtas Tuskano vilai, tačiau netikėtai atsiradęs miesto centre sukėlė daug ginčų. Religingi miestiečiai jį vadina Fontana della Vergogna (gėdos fontanu), nes jis gausiai išpuoštas alegorinėmis nuogomis figūromis su žvėrių galvomis, vaizduojančiomis nimfas ir dievus.
Palerme labai daug bažnyčių. Vienos labiau sutvarkytos, kitos visai apleistos. Chiesa di Santa Maria dello Spasimo pastatyta 1506 m. yra vienintelė visame mieste šiaurės gotikos architektūros stiliaus bažnyčia, tačiau iki šiol dar neužbaigta. Chiesa della Santa Trinita, gražiausia normanų architektūros stiliaus bažnyčia, pastatyta 1191 m. Chiesa di San Francesco d`Assisi turi pačią gražiausią gotikos stiliaus lango rožę. Saulei leidžiantis auksu nušvinta Chiesa S. Maria della Catena, dekoruota žymiausios Sicilijos menininkų šeimos Gagini darbais. Seniausi vargonai visame mieste – La Gancia bažnyčioje. Juos 1500 metais sukūrė Raffaele della Valle. Bažnyčia gausiai dekoruota skulptoriaus Giacomo Serpotta ir Antonello Gagini kūriniais. Pats gražiausias ir žymiausias arabų normanų stiliaus pastatas yra San Giovani degli Ermiti vienuolyno kompleksas. Bažnyčia pastatyta 1132 m. su penkiais rožiniais arabų stiliaus kupolais, apsupta nuostabaus citrusinių vaismedžių parko su kažkada stovėjusio benediktinų vienuolyno liekanomis.
Parkus įkūrė arabai
Palermas – tai ne vien tik didžiuliai tamsūs pastatai, siauros gatvės, nesibaigiantis automobilių srautas ir gatvės triukšmas, tai žalias miestas su puikiais parkais, prisodintais egzotiškų augalų. Parkus pradėjo kurti arabai, nes jie iš prigimties yra žaliosios oazės mėgėjai. Piazza Marina prisiglaudusi prie La Kalsa, yra didžiausias miesto skveras, kuriame karaliai švęsdavo vestuves, o vėliau buvo vykdomos mirties bausmės. XVIII amžiuje parkų tradiciją atgaivino kilmingieji, steigdami parkus prie savo vilų, tam, kad būtų galima pasislėpti nuo vasaros kaitros.
Prieš palikdami miestą, būtinai paragaukite tradicinių patiekalų: Maccheroni con le sarde (makaronai su sardinėmis) ir Pizza Palermitana. Visoje Sicilijoje konditerijos ir kavinės viliote vilioja savo saldumynų gausybe. Tikrai vertėtų paskanauti tradicinių pyragaičių: cassata Siciliana, frutta di Martorana, arancine. Tik Palerme galite paragauti unikalių ledų su bandele gelato con brioche (1, 50 euro).
Palermo apylinkės
Šalia Palermo yra dvi svarbios lankytinos vietovės. Tai Monreale ir Monte Pelegrino. Monreale miestelis yra tik už 10 kilometrų į šiaurę nuo Palermo. Normanų valdymo laikotarpiu Monreale buvo karalių medžioklės vieta. Karalius Viljamas II sugalvojo pastatyti katedrą, vienuolyną ir žemę prijungti prie karališkosios valdos. Arabų ir normanų stiliaus 1174 m. pastatyta Monreale Duomo (įėjimas į kiemą – 4,50 eurų, terasos – 1,55 eurų) yra viduramžių meno šedevras. Iš lauko pusės katedra atrodo labai kukliai. Fasadą puošia du bokštai, iš kurių vienas nebaigtas. Bronzos durys yra sukurtos žymaus italų architekto, pasvirusiojo Pizos bokšto autoriaus, Bonanno Pisano. Vos įėję į vidų lankytojai netenka žado. Neregėto grožio, ryškių spalvų, paauksuotos mozaikos puošia sienas ir lubas. Pagrindinėje apsoje yra Kristus Pantokratas, jį supa biblinio gyvenimo scenos. Naujojo ir Senojo testamento biblinio gyvenimo scenas vaizduojantis mozaikų ciklas, kurio centrinė figūra – Kristus Pantokratas, yra antras pasaulyje, po Stambule esančios Hagia Sofia, pagal savo dydį ir meniškumą. Daugiau kaip du tūkstančiai mozaikų vaizduoja Kristų, šventuosius, žmones ir gyvulius. Senoji siciliečių patarlė sako, kad tas, kuris atjoja į Palermą ant asilo ir neaplanko Monreale, pats išeina iš miesto kaip asilas.
Monte Pelegrino kalnas
Monte Pelegrino kalnas puikiai matyti iš senojo uosto. Šis nuostabus gamtos kampelis dar prieš mūsų erą buvo užimtas kartaginiečių. Pati svarbiausi Monte Pelegrino vieta yra Santuario de Santa Rosalia – uoloje įrengta bažnyčia. Šioje vietoje 1624 metais buvo atrasti šventosios Rozalijos kaulai. Legenda byloja, kad Rozalija buvo Viljamo II dukterėčia, kuri, negalėdama pakęsti hedonistinio Palermo gyvenimo, pasitraukė į Monte Pelegrino miškus ir ten mirė. Kartą, kai mieste siautėjo maras, ji pasirodė vienam medžiotojui ir liepė jam eiti paskui ją. Taip medžiotojas, užkopęs ant kalno, rado jos kaulus, atnešė juos į miestą, ir maras dingo. Manoma, kad šventosios kaulai išgelbėjo miestą nuo daugelio negandų. Rozalija yra šventoji miesto globėja. Jos kaulai dar ilgai buvo nešiojami po miestą religinių procesijų metu. Tvirtai ja tikintys žmonės ir šiais laikais eina basomis iš Palermo iki šventos vietos. Uolos viduje kaupiasi kalnų vanduo, kuris surenkamas moderniais nutekamaisiais loveliais. Tai šventas vanduo. Nepamirškite pasiimti tuščią indą vandeniui.
Pakeliui į Trapani
Išvažiavę iš sostinės galite sukti tiek į kairę, tiek į dešinę. Bet kokiu atveju apvažiuosite salą aplinkui ir sugrįšite į Palermą. Važiuojant į vakarus už 107 km yra Trapani – mafijos miestas. Vakarinė Sicilijos dalis yra mažiau lankoma negu pietinė. Turistų čia nėra daug. Gal bijo mafijos? Visai ne. Paprasčiausiai ši dalis nėra išsaugojusi tiek istorinių ir architektūrinių monumentų, kaip pietinė salos dalis. Pakeliui į Trapani galima aplankyti Segesta šventyklos liekanas, jau daugiau kaip 2500 metų nepaliestas žmogaus rankų. Tai seniausia šventykla visoje Sicilijoje. Vertėtų aplankyti nedidelį viduramžių miestelį Erice, įkurtą prieš 3000 metų. Mažiausiai pusdienį pavaikštinėti siauromis viduramžių gatvelėmis, pasigrožėti baroko stiliaus pastatais. Iš normanų Giardino del Balio galima matyti Tuniso miestą Cap Bon, esantį tik už 170 km. Teigiama, kad čia yra pačios gražiausios Sicilijos moterys. Todėl vyrai dažnai atvyksta į Erice ieškoti nuotakų. Užsukite į Pasticceria Michele il Tulipano, tai 1980 m. įrengta kavinė-konditerijos parduotuvė, siūlanti gausybę saldumynų. Casatella yra tradicinis Trapani regiono pyragaitis (kainos – nuo 1 euro).
Trapani – žavūs netikėtumai
Trapani yra didžiausias miestas vakarų pakrantėje, įsikūręs Erice kalno papėdėje. Kadaise, dar vadinamas Drepanon, buvo vienas iš svarbiausių kartaginiečių uostų. 241 metais prieš mūsų erą miestą užkariavo romėnai ir jį visiškai sužlugdė. Trapani atsigavo tik 9 šimtmetyje prie saracėnų. Labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pati įdomiausia vieta yra senamiestis, žavintis Šiaurės Afrikos architektūros stiliumi su klaidžiu gatvių labirintu. Žymiausi monumentai yra Katedra, pastatyta XIV a., Palazzo Senatorio, pastatyti XVII a., Chiesa Santa Maria del Cesu – XVI a. architektūros šedevras, papuoštas gotikos ir Renesanso stiliaus elementais. Chiesa del Purgatorio, XVII amžiaus baroko stiliaus kūrinys su pačiu svarbiausiu Trapani meno šedevru Misteri, tai žmogaus dydžio dvidešimt medinių figūrų, vaizduojančių Kristaus kančią. Naujamiestis, atrodo, visai neįdomus. Tačiau neskubėkite išvažiuoti. Labai svarbus istorinis objektas yra Santuario dell`Annunziata, buvęs XIV a. karmelitų vienuolynas, XVIII a. virtęs bažnyčia. Bažnyčioje yra Cappela dei Marinai, skirta žvejams, rizikuojantiems savo gyvybe jūroje. Prie bažnyčios prisiglaudęs Museo Regionale Pepoli (bilietas – 2,50 eurų), su didžiule statulų, koralų drožinių ir menininkų Gagini šeimos kūrinių kolekcija. Miestas garsus savo šviežios, ką tik sugautos žuvies turgumi bei koralų papuošalų parduotuvėmis.
Marsala išgarsėjo vynu
Maždaug už 30 km nuo Trapani yra žymus savo vynuogynais miestelis Marsala. Miesto pavadinimas atsirado saracėnų laikais. Jis buvo vadinamas Marsa el Allah (Dievo uostas). Miestą pastatė kartaginiečiai. Vėliau jį užkariavo Cezaris, po to – Burbonai, o 1860 metais Garibaldis jį išlaisvino. Pats miestas yra labai afrikietiškas, su siaurų gatvelių pynėmis. Žymiausi monumentai yra išsidėstę centrinėje aikštėje Piazza della Republica arba šalia jos. Marsala vynas išgarsėjo 1770 m. brito, John‘o Woodhouse‘o, dėka. Kartą atplaukęs į salą laivu, kuris dėl stiprios audros turėjo prisišvartuoti uoste, neturėdamas ką veikti, britas išėjo į miestą ieškoti tavernos. Taip jis paragavo vietinio vyno. Toliau istorijos pasakoti net neverta. Populiariausi yra balti ir raudoni saldūs desertiniai vynai. Geriausi yra Cerasucio di Vittoria ir Moscato di Pantelleria. Galima aplankyti vynuogynus.
