Gegužės pradžioje, TV3 naujienų portalas pranešė, kas viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip berniukas apstumdo nepilnametį, kitiems vaikams stebint numauna jam kelnes ir į užpakalį jėga įkiša plastikinį butelį.
Vaizdo įraše matyti, kaip kiti vaikai iš tokių veiksmų juokiasi, kiti susiima už galvos. Anot prokuratūros, tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjęs mažametis, kiti nepilnamečiai liudytojai, asmenys, galėję suteikti reikšmingos informacijos, atlikti kiti proceso veiksmai, išnagrinėti tyrimo metu gauti duomenys. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtarta, Vilniaus mokykloje prieš nepilnametį vykdyto smurto, patyčių ir seksualinio pobūdžio veiksmų. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, tyrimas nutrauktas konstatavus, kad visi įvykių dalyviai, tuomet vienos klasės mokiniai, buvo trylikos metų ir dar nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus.
„Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog įvertinus įvykių situaciją, kontekstą, negalima konstatuoti, jog mokinių veiksmai pasiekė ir nusikaltimų sudėčiai būdingą pavojingumo laipsnį“, – nurodoma pranešime.
Reikia atkreipti dėmesį ir į smurtautojus
Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad reikia atkreipti dėmesį ne tik į patyčių aukas, tačiau ir į smurtautojus.
„Labai liūdna, kad šiuo atveju smurtautojai nebuvo nubausti, nes taip ugdomas neatsakingumas ir supratimas, kad jie gali daryti ką nori. Reikia kreipti dėmesį į smurtautojus, mėginti suprasti, kodėl jie taip elgiasi“, – aiškina psichologas.
Smurtautojai patyčias perimti galėjo ir iš kitų vaikų. Galimai jie praeityje buvo patyčių aukomis. „Nukrypstant toli į Sovietų Sąjungos laikus, ten iš pradžių, vadinamieji dembeliai (tarnybą baigiantys kariai), mušdavo jaunesnius, ką tik atėjusius kareivius, o po to tie jaunesni kareiviai mušdavo kitus atėjusius. Taip ir sukasi ratas. Tas pats ir su patyčiomis mokykloje, anksčiau buvusi patyčių auka, dabar tyčiojasi iš kitų“, – pavyzdžiu pasidalino G. Navaitis.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jei vaikas tyčiojasi iš kitų, tai didelė tikimybė, kad jo šeimoje tarpusavio santykiai yra problematiški. Apie tai reikėtų kalbėti viešai, nes nei vienas tėvas arba motina nenori, kad į juos būtų atkreiptas vaiko teisių apsaugos dėmesys. Tėvai sužinoję, kad jų vaikas tyčiojasi iš kitų, bandytų jį riboti, pamokyti, kad taip daryti negalima.
Pasikeitęs vaiko elgesys
Pastebėti, kad iš vaiko yra tyčiojamasi galima iš jo pasikeitusio elgesio. Patyčios pirmiausia vaikui sukelia stresą, todėl visi streso požymiai, gali rodyti, kad vaikas patiria patyčias. Žinoma, vaikas patirti stresą gali nebūtinai dėl patyčių, gal jis turi tam tikrų sveikatos problemų, gal jam pamokos yra per sunkios, tuomet reikėtų padėti jas spręsti.
Norint įvertinti stresą, dažnai reikia specialisto pagalbos, nes tėvai retai yra pakankamai pasiruošę įvertinti streso požymius, išmatuoti balus.
Tačiau požymius, kad vaikas patiria stresą lengviau pastebėti gali jo tėvai. Reikia atkreipti dėmesį į vaiko elgesio ir nuotaikų pasikeitimus. „Gali būti, kad vaikas pradėjo neramiai miegoti. Galbūt jis prašo, kad kambaryje būtų palikta šviesa, kol jis miega, jei anksčiau to neprašė, tai gali būti ženklas, kad vaikas patiria stresą.
Galbūt vaikas nebenori eiti žaisti į kiemą, nors seniau tą mėgdavo. Elgesio pokytis rodo, kad kažkas vaiko gyvenime pasikeitė ir tai ne visada pozityvus pokytis“, – pasakoja G. Navaitis.
Mokykloje tai, kaip elgiasi vaikas gali pastebėti mokytojai, tačiau ir tėvai gali lengvai sužinoti, ką vaikas veikia per pertraukas. Stiprus požymis, kad vaikas patiria patyčias būtų, jei jis atsiriboja nuo savo bendraklasių, nors anksčiau žaisdavo su kitais vaikais. Sako, kad nenori eiti į mokyklą neaiškindamas kodėl, meluoja, kad skauda galvą ar kad yra pavargęs.
Patyčių reikia išvengti
Patyčių lengviau yra išvengti, nei jas įveikti. Kasdien daugelyje klasių mokytojai pasikalba su vaikais apie patyčias. Derėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra visos klasės problema. Visi esame atsakingi už tai, kas vyksta, negalime likti abejingi, jei matome, kad aplink mus yra skriaudžiami kiti.
„Noriu paminėti vieną atvejį, kurį man pasakojo vienos mokyklos psichologas. Šį įvykį verta paminėti, nes tai buvo gražus sprendimas.
Vienoje klasėje buvo lyderis, kurio lyderystė buvo paremta pokštais, kurie peržengdavo tam tikras ribas. Toje pačioje klasėje buvo kitas vaikas, kuris tapo patyčių auka. Klasės mokytoja pasikvietė lyderį ir paprašė, kad jis padėtų apginti skriaudžiamą vaiką, nes į lyderį visi lygiuojasi.
Jei kiti matys, kad jis nesityčioja iš vaiko, o atvirkščiai, jį gina, tada ir kiti klasės vaikai darys tą patį.
Šiame sprendime man pasirodė gražu, kad mokytoja atkreipė dėmesį į lyderį, tačiau su juo nekovojo, o jo galią panaudojo apsaugoti kitam vaikui. Jie tapo sąjungininkais sprendžiant problemą vardan gero tikslo“, – istoriją papasakojo pašnekovas.
Per mažai kalbama apie socialinį kapitalą
Neturėtume pamiršto ir liūdno fakto, kad mūsų visuomenėje patyčių yra per daug. Užtenka pažiūrėti kai kurias pramogines televizijos laidas. Jei tokiu stiliumi vaikas kalbėtų mokykloje, mes sakytume, kad jis tyčiojasi.
„Neturėtume pamiršti dažniau kalbėti ne tik apie vaikų tarpusavio santykius, bet ir santykius visuomenėje. Kaip pavyzdys galėtų būti politikų tarpusavio bendravimas. Pradėję nuo patyčių tarp vaikų, neišvengiamai artėjame prie visos visuomenės ir ramiai galiu pasakyti, kad tai, kas vyksta yra diversija prieš Lietuvos visuomenę ir valstybę“, – aiškina psichologas.
Trumpai apibūdinant visuomenės gerovę, tai šiomis dienomis labai daug kalbama apie pinigus, finansinį kapitalą, pakankamai daug apie bendrinį kapitalą: kelius, tiltus ir panašiai, tačiau dar per mažai kalbama apie socialinį kapitalą.
Tai tampa mūsų visuomenės pažeidžiama vieta ir todėl žmogus, kuris socialiniuose tinkluose rašo niekinančius komentarus yra diversantas, kuris naikina narių tarpusavio ryšius, naikina socialinį kapitalą.
