Pastarųjų dienų įvykiai apie Neryje motinos paskandintas dvi mažametes mergaites palietė Lietuvos žmones iki širdies gelmių.
Tai privertė atsigręžti ir į pastaraisiais metais Lietuvą sukrėtusias tragedijas, kai motinų veiksmų aukomis tapo mažamečiai vaikai. Žmonės teigia, kad dėl visko yra kalta laiku nesulaukta psichologinė pagalba moterims.
Kad panašių nelaimių ateityje būtų kuo mažiau ir moterims, patiriančioms depresiją ar negatyvias emocijas, būtų laiku suteikta parama, savo įžvalgomis, ką kiekvienam reikėtų pastebėti dalinosi psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Nuskendo 1-erių ir 2-ejų sesutės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį, apie vidurdienį, ant kojų buvo sukeltos didžiulės gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos.
Prie Verkių malūno buvę žmonės paskambinę sakė, kad skęsta vaikai. Vieną jų iš Neries ištraukė atsitiktinis žmogus. Vaiką jis perdavė gelbėtojams su medikais. Deja, tačiau dvejų metų mergaitė jau buvo negyva.
Netrukus paaiškėjo, kad skendo du vaikai – antrojo vaiko niekur nebuvo matyti. Šalia ištrauktos nuskendusios mažylės atsiklaupė mama.
Jos elgesys pareigūnams sukėlė daug įtarimų. Panašu, ji suvokia, kas įvyko, tačiau vis dar neaišku, ar ji suvokė, kas vyko anksčiau.
Ji nesakė, ką veikė prie upės, kur nėra jokių pliažų ar maudyklų – šioje pusėje net nėra patogaus priėjimo prie vandens, tik kelios žvejų pamėgtos vietos.
Manoma, kad motina pati nuskandino vaikus. Paaiškėjo, kad moters mergaitėms buvo vos metukai ir dveji. Keliama ir dar viena versija, kad su vaikais ji norėjo nusiskandinti ir pati.
Moteris buvo sausais drabužiais, jei ji ir buvo vandenyje, tai tik nedaug įbridusi. Gelbėtojai su kateriu pargabeno žemiau įvykio vietos aptiktą antros mergaitės kūną.
Ją praėjus maždaug valandai aptiko upe plaukę baidarininkai. Metukų mergaitė buvo negyva. Šaltiniai teisėsaugoje sako, kad pagrindinė versija, jog į gan nuošalią vietą atvažiavusi motina pati panardino į vandenį vaikus. Tokio šiurpaus nusikaltimo motyvai kol kas nežinomi.
38-erių moteris išvežta į Psichiatrijos ligoninę, kokią kardomąją priemonę jai skirti ir ar uždaryti ją į areštinę, bus sprendžiama artimiausiu metu.
Pražudė vos 6 dienų mažylį
Metų pradžioje, sausio 4 dieną, Lietuvą sukrėtė žinia apie žiaurią tragediją Šiauliuose. Paryčiais bute buvo rastas vos 6 dienų naujagimio kūnelis.
Įtariama, kad jis buvo nužudytas. Greta vaiko buvo rasta ir susižalojusi mama, kuri skubiai buvo išvežta į ligoninę.
Vėliau 24-erių moteris buvo perkelta į psichiatrijos skyrių. „Sakyti, ar yra pogimdyvinė depresija, negalime. Kol kas diagnozės nėra, o jeigu ir būtų, apie tai negali būti kalbama. Šiuo metu tiriama jos psichikos būklė.
Jeigu bus nustatyta, kad ji nepakaltinama ir nusikaltimo metu buvo efekto būsenoje, tada ji teisiama nebus. Būna ligonių, kurie ir 20 metų gydomi psichiatrijos ligoninėje“, – tąsyk teigė Šiaulių respublikinės ligoninės Viešųjų ryšių specialistė Zita Kaktienė.
Keturmetę dukrą paskandino vonioje
Panaši nelaimė balandžio mėnesį nutiko ir Vievyje. Kaip tąkart pranešė policija, pagalbos kreipėsi moteris, kuri informavo, jog Elektrėnų savivaldybėje, namuose, nuskendo jos 4 metų dukra.
Iš pradžių įtarta, kad vaikas nuskendo besimaudydamas vonioje, bet kiek vėliau paaiškėjo, mirtis galėjo būti smurtinė prie visko prisidėjus motinai.
Apie padarytą nusikaltimą nekontroliuojant savo veiksmų policijai prisipažino ir pati moteris. Ji buvo paguldyta į ligoninę.
Anot kaimynų, tragediją aptiko iš darbo grįžęs vyras. Šeima buvo apibūdinama kaip tvarkingi žmonės, nes patys susitvarkė seną, sugriuvusį namą.
Pasak pašnekovų, motina darbo neturėjo, namie augino vaiką, o tėvas dirbo kelių valdyboje. Mergaitė buvo vienintelis vaikas šeimoje.
Nušoko nuo tilto su kūdikiu ant rankų
Tragiška šeimos netektis Lietuvą sukrėtė ir lygiai prieš metus, rugsėjo pradžioje. Jauna 27-erių kaunietė iš netoliese Biržiškų gatvėje esančio daugiabučio išėjo apie pusę pirmos nakties.
Moteris ant rankų nešėsi vos kelių dienų savo dukrelę, suvyniotą į pledą. Kartu su mažyle į namus ji buvo sugrįžusi prieš keletą dienų iš ligoninės po gimdymo.
Palikdama namus ji nepasiėmė jokių daiktų. Apie dingusią žmoną ir dukrą pareigūnams pranešė sutuoktinis, kai prabudęs jų nerado namuose.
Po beveik pusę paros trukusių paieškų popietę 1995 m. gimimo moters kūną narai aptiko upės pakrantėje. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Po tris dienas trukusių paieškų Nemune buvo rastas ir 5 dienų kūdikio kūnas. Jo paieškos pradėtos Kaune, šalia Trijų mergelių tilto, maždaug apie 300 m nuo vietos, kur buvo rastas pledas, į kurį galėjo būti įsuktas vaikas.
Kūdikio kūnelis rastas, kuomet įtartiną radinį – į vaiką panašų ryšulėlį su žiūronais nuo tilto pamatė pažvelgęs ugniagesių operacijų vadovas.
Jį iš vandens ištraukė su valtimi priplaukę narai. Gelbėjimo operaciją kartu stebėjo ir šeimos nariai – kūdikio tėvas, seneliai.
Praėjus vos porai mėnesių po tragedijos, šeimą sukrėtė ir dar viena skaudi žinia. Prieš pat Vėlines gyvybę sau atėmė gimdyvės motina.
Nėra, kas įsiklausytų
Ką reikėtų daryti kitaip, kad tokie atvejai nesikartotų ir savižudybių skaičius sumažėtų perpus, psichoterapeutas dalinosi anksčiau su naujienų portalu tv3.lt skaitytojais.
Socialinių mokslų daktaras, psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis tą kartą teigė, kad į tam tikrus reiškinius, šiuo atveju – savižudybę – reikia pažvelgti plačiau, kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą.
„Nors psichologinė pagalba žmonėms Lietuvoje gerėja, yra pokyčių, tačiau negalima nutylėti fakto, kad, visgi, Lietuva vis dar yra savižudybių skaičiumi pirmaujanti šalis. Ir tokiu „pirmavimu“ nėra dėl ko džiaugtis“, – sakė G. Navaitis.
Pasak pašnekovo, niekada nėra vienos priežasties, kuri paaiškins, kodėl žmonės nusprendžia nusižudyti. Psichoterapeutas ragino savęs pirmiausiai paklausti – kuo išsiskiriame iš aplinkinių ir tolimesnių šalių bei kas gali paaiškinti, kodėl šalyje yra toks didelis savižudybių skaičius?
Prieš pateikdamas atsakymą, psichoterapeutas teigė, kad reikėtų atidžiai pažvelgti į praeitį ir tai, kad dažnu atveju neturime žmonių, kurie aiškiai galėtų skelbti žinią, kad savižudybė nėra išeitis. O jei ir turime, žmonės nesuteikia tam pakankamos svarbos.
„Praeitis yra atrama dabartinei situacijai. Turime dar vieną klausimą, kuris yra ir labai lengvas, ir labai sunkus: kas šiuo metu yra dorovinių vertybių saugotojas, kuris šiandieną konkrečiai galėtų pasakyti, kad taip nesielkite, taip elgtis nedora? Labai sunkiai surastume žmogų ar žmones, kurie galėtų taip pasakyti.
Kiekvienas iš mūsų galime pasirodyti televizijos ekrane ir pasakyti: nesižudykite, jūs reikalingi šeimai, artimiesiems, tautai. Pasakyti šiuos žodžius gali daug kas, nereiškia, kad tai nesakoma, tačiau nėra, kas klausosi. Tai reiškia, kad mes ignoruojame dorovinį autoritetą“, – aiškino tąsyk G. Navaitis.
Depresiją, nusivylimą, susiskaldymą visuomenėje ir atsiribojimą vienas nuo kito neretai kelia nuolat girdima purvina kritika. Akivaizdus kelias, kaip to išvengti, anot eksperto, būtų pasakyti ką nors gero vienas kitam, tačiau vietoj gražaus žodžio renkamasi pašiepti, įžeisti.
„Deja, šis akivaizdus kelias kol kas yra per sunkus. Net jeigu toks dalykas, kaip kalėdinė eglutė, virsta pretekstu pasityčioti, tai nerodo mūsų didelio estetinio išprusimo, tai rodo menką mūsų psichologinį išprusimą“, – pastebėjo psichologas.
Ką reikėtų keisti?
Tam, kad vienas kitam galėtume pasakyti ką nors gražaus, nereikia būti specialistu. Užtenka tai padaryti esant bet kokiai progai: važiuojant liftu pasisveikinti su jame esančiu žmogumi, lipant laiptais nusišypsoti kaimynui, palaikyti duris kitam žmogui, parduotuvėje kasininkei pasakyti „ačiū“.
„Tie maži žingsneliai, keičiant bendravimo stilių, galbūt nežymiai, bet po truputį prisidės prie visuomenės psichologinių problemų įveikimo. O ir galiausiai mes nebebūsime pirmaujanti pagal savižudybių skaičių šalis“, – pridūrė tą kartą pašnekovas.
Lygiai taip pat, kaip nereikia pasirengimo būti geresniu kitiems, taip nebūtina ir manyti, kad tik specialistai gali įvertinti ir pastebėti kito asmens vienišumą, jo problemas.
Pasak G. Navaičio, prastą žmogaus psichinę būklę galima įtarti tuomet, kai šis jaučiasi vienišas, neturintis su kuo bendrauti, net jei yra kitų žmonių apsuptyje. Taip pat asmuo gali užsiminti ir išsakyti tokias mintis, pavyzdžiui, kad šis yra niekam nereikalingas, kad niekas neverks per jo laidotuves ar kad į jas niekas neatvyks.
„Kiekvienas iš mūsų tokių požymių galėtų pastebėti ir daugiau: žmogus atsisveikina, sutvarko kažkokius savo darbus, reikalus, tarsi nebesiruoštų jų daugiau daryti. Būtų didelė klaida ieškoti vieno kokio nors požymio ir iš jo spręsti, kas vyksta žmogaus galvoje.
Žmogus yra prieštaringas, įvairus. Jeigu artimiesiems būsime atidesni, patys pastebėsime tarpusavyje persipinančius nusivylimo, neadekvatumo ir atsiribojimo ženklus, suprasime, kad už jų gali slypėti ir ketinimas nusižudyti“, – paaiškino ekspertas.
Be to, neretai susidūrus su artimojo ar pažįstamo savižudybe, bandoma ieškoti pateisinimų, kad to numatyti nebuvo įmanoma, nes žmogus buvo linksmas, niekuo nesiskundė, neturėjo jokių problemų.
Visgi, į tokius pateisinimus G. Navaitis žvelgė kitaip: „Tai yra tam tikra psichologinė savigyna ir pasiteisinimas. Dažnai sakoma, kad žmogus buvo laimingas, turėjo darbą, šeimą. Mes tiesiog nežinome nei tikrosios situacijos darbe, nei šeimoje ir tada imame šitaip kalbėti.
Visgi, tai tik rodo, kad šitaip sakantys per mažai pažinojo žmogų ir nekreipė dėmesio į ženklus, kuriuos galėjo pastebėti. Sakome, kad „laimingas“, o gal iš tikrųjų taip žmogus ir nesijautė, tik po to mes jam priskiriame tokią būseną.“
VšĮ Krizinio nėštumo centras
Darbo laikas: I-V nuo 9- 17
Kontaktai: Tel. 8 603 57912, el. pastas [email protected]
Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu.
Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.
Pagalba galima visoje Lietuvoje.
www.neplanuotasnestumas.lt
