N. Šulija pokalbį pradėjo nuo prisiminimų apie vaikystę. Jie su Nomeda buvo kaimynai. Pasak jo, jų namo kiemas buvo ypatingas – jame gyveno daugybė įdomių žmonių.
„Mes jau pradėjome kalbėti apie namą Tverečiaus gatvėje – tai buvo ypatingas kiemas su ypatingais žmonėmis. Aš, dar būdamas mažas berniukas, matydavau, kaip iš kažkur nusileidžia tokia mergaitė su didelėmis juodomis akimis. Ji buvo tokia graži, kad net bijodavau prieiti ir pasisveikinti.“
Nomeda taip pat prisiminė šį laiką ir su šypsena sakė:
„Aš irgi tave puikiai prisimenu, prisimenu ir tavo sesytę. Buvo tiek daug dalykų, kiekvienas butas mūsų name turėjo savo istoriją.“
Karingumas – neišspręstų vaikystės problemų atgarsis?
N. Šulija, analizuodamas astrologines pozicijas, atskleidė dar negirdėtą Nomedos pusę ir iškėlė klausimą apie jos karingumą:
„Kai tu gimei, Marso planeta buvo ypatingoje padėtyje. Tokie žmonės būna labai veiklūs, sportiški ir jiems visai nesunku kibti į kudlas dėl švento reikalo.“
Nomeda su tuo visiškai sutiko ir paaiškino, kad gyvenime jai svarbu teisybė, o kovoti kartais tenka instinktyviai.
„Psichologai pasakytų, kad karingumas dažnai kyla iš neišspręstų vaikystės problemų. Manau, kad šį aspektą esu jau susitvarkiusi, bet kažkada mano vyras Vytas, paklaustas, kaip mane apibūdintų vienu žodžiu, pasakė: „Energija“. Tai tiesa – mano energija gali būti kaip stipri banga, ji gali tiek pakelti, tiek užgriūti. Mokausi ją kontroliuoti.“
Nomeda taip pat prisiminė, kaip jos buvusi redaktorė pastebėjo jos komunikacijos intensyvumą:
„Kartą redaktorė man pasakė: „Nomeda, tu nekalbėk taip su savo pašnekovais, jie bijo tavęs“. Aš nustebau, nes man atrodė, kad tiesiog kalbu! O tada mano sesė pasakė: „Nomedėle, pažiūrėk į veidrodį – tie antakiai, tos juodos akys…“
Supratau, kad mano energija kartais gali būti supainiota su agresija. Tad stengiuosi būti atsargesnė bendraudama su žmonėmis.“
Keramika ir sportas
Paklausta apie santykį su sportu, Nomeda nedvejodama atsakė, kad judėjimas jai – būtinas.
„Man yra tragedija nejudėti! Kalbu su tavimi ir jau dabar koja juda. Vaikystėje buvau labai sportiška – lankiau baseiną, plaukiau fantastiškai, o mano kūno sudėjimas dėl to iki šiol kitoks nei mano sesers. Dabar esu kiek apleidusi sportą, bet mėgstu važinėtis dviračiu, prižiūriu savo gėlynus, vis tiek kažkaip judu.“
Astrologiškai analizuodamas Nomedos asmenybę, Naglis pastebėjo įdomią detalę:
„Kai tu gimei, Saulė buvo Vandenio ženkle – vandeniams visada reikia naujovių, monotonija juos žudo. Dar įdomiau, kad tuo metu Vandenio ženkle buvo ir Merkurijus – žinių planeta, kuri valdo žmogaus kūne pirštus. Greta buvo ir Venera, kuri atsakinga už grožį. Sudedame viską ir ką turime? Pirštai + grožis = keramika!“
Nomeda pritarė šiai įžvalgai ir pasidalijo dar viena kūrybine savo veikla – rašymu:
„Man reikia kiekvieną dieną rašyti. Rašau dienoraštį, nors ir telefone, bet kasdien. Tai mano džiaugsmas, mano išsilaisvinimas. Manau, kad žmogus, kuris moka kalbėti, gali ir rašyti. Kaip ir su talentais – nėra žmonių be gebėjimų, svarbu tik tai, kas tave supo vaikystėje. Aš tikiuosi, kad mane supo gražiai kalbantys žmonės.“
Sveikata – fizinė ar psichologinė būsena?
Kalbėdami apie sveikatą, Naglis paminėjo, kad pagal astrologiją Nomeda turėtų būti sveikuolė. Ji pati pripažino, kad sveikata jai labai svarbi, bet ne vien tik fiziškai:
„Aš manau, kad sveikata pirmiausia yra tavo psichikoje, tavo požiūryje į pasaulį. Keliauju per gyvenimą su šypsena ir todėl neturiu jokių ligų – ar bent jau nepamenu, kada paskutinį kartą sirgau. Be to, domiuosi sveika gyvensena, psichikos sveikata, tyrinėju, ką šiandieninis mokslas sako apie cukrų, apie tai, kiek nuslepiama informacijos.“
Pokalbio pabaigoje Naglis palietė dvasinius dalykus ir paklausė Nomedos apie jos santykį su tikėjimu. Ji prisiminė, kaip močiutė bandė ją įtikinti lankyti bažnyčią, bet jai tas pasaulis pasirodė per daug dogmatiškas.
„Močiutė mane varydavo iš proto, nes norėjo, kad melsčiausi, atgailaučiau. Bet aš greitai supratau, kad tai ne man. Vienintelis tikras stebuklas, kurį patyriau, buvo Baltijos kelias – tada aš tikrai jaučiau, kad susijungiu su kitais žmonėmis.“
Ji taip pat pridūrė, kad gyvena vadovaudamasi savo principais:
„Aš noriu kokybiško gyvenimo – gal ne ilgo, bet gero. Ir, žinai, kai su Vytu dabar statome namą, visi klausia: „Kada baigsit?“ Aš atsakau: „Paklauskit dar manęs, kada numirsiu.“ Kada baigsiu – tada baigsiu!“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
