Nors kai kurie medikai Liudmilai siūlė atlikti operaciją, vis dėlto garbaus amžiaus sulaukusi moteris nenorėjo iš karto gultis po skalpeliu ir panoro išbandyti kitus gydymo būdus. Būtent tuomet Liudmila ir atsidūrė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skausmo klinikoje.
Rado penkias išvaržas
Skausmą, kurį kęsdama ji atėjo į šią kliniką, Liudmila prisimena net ir dabar, kaip pati sako – to užmiršti tikrai neįmanoma.
„Į kliniką atėjau su be galo dideliais skausmais. Čia ateina žmonės, kuriems labai skauda, o jiems niekas padėti negali. Iki tol pusę metų kenčiau skausmą, per šį laiką sublogau net dešimt kilogramų. Apsilankius pas gydytojus, man atliko magnetinį rezonansą ir rado penkias stuburo išvaržas“, – pasakoja Liudmila.
Moters gyvenime nebuvo jokios rimtesnės traumos, avarijos ar kito nelaimingo atsitikimo, po kurio galėjo atsirasti toks skausmas. Pasirodo, kad gyvenime šis stuburo skausmas moteriai vystėsi pamažu, o išvaržų tuomet tik daugėjo.
„Dabar kai atsuki laiką atgal, tai tikrai ir sunkius daiktus nešiojau, vaiką augindama vis nešiodavau. Paskui statėme ir namą, tai teko nešioti plytas.
Nors sportavau visą savo gyvenimą, jaunystėje slidinėjau, bet tas pastovus sunkių daiktų nešiojimas padarė savo“, – patikina net penkias stuburo išvaržas turinti moteris.
Padeda šilti kraštai ir baseinas
Skausmo klinikoje Liudmilai buvo paskirtas gydymas, paprastai tariant, čia į reikiamas stuburo vietas specialia adata nuolatos buvo leidžiamos specialios šaldančios dujos.
Liudmila sako, kad dabar skausmas iš jos gyvenimo nėra dingęs, tik su tokiu rezultatu, kurio pasakė pacientė drauge su gydytojais, moteris gyventi gali.
„Skausmas liko, bet toks, kuris netrukdo gyventi. Dabar nuolatos atlieku mankštą, lankau plaukimą. Tiesą sakant, labai padeda šilti kraštai. Neseniai lankiausi Egipte, tai ten man stuburo visai neskaudėjo“, – šypteli ji.
Paskatinimas kurti daugiau skausmo klinikų
Nors skausmas savaime nėra liga, Vakarų pasaulyje 20 amžiaus pradžioje susidomėta lėtinio skausmo problema. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skiriama ūmiam skausmui malšinti, pavyzdžiui po traumos, operacijos metu.
Skausmo medicina, kaip atskira medicinos sritis, susiformavo tik 20 a. šeštajame dešimtmetyje. Pasaulyje atsirado pirmosios specializuotos skausmo klinikos, pradėtos taikyti invazinės nuskausminančios procedūros.
1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 4 tūkstančių per metus. Konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė profesorė Jūratė Šipylaitė džiaugiasi veikiančia Skausmo klinika ir neslepia, jog čia dirba iš tiesų savo srities profesionalai.
„Docento Alio Baublio ir gydytojos Janės Baublienės iniciatyva prieš dvidešimt penkerius metus atsirado visai nedidelė klinika, poskyris. Po truputį jis ėmė plėstis ir šiai dienai turime tokią kliniką. Pačioje klinikos įkūrimo pradžioje tuo metu dar čia nedirbau, bet tai, kas buvo daroma tuomet pasaulyje, paliko didžiulį įspūdį“, – pasakoja J. Šipylaitė.
Pasak profesorės, šią dieną jie ne tik norėtų paminėti savo veiklos sukaktį, bet taip pat ir atkreipti dėmesį į tokias gydymo vietas.
„Iš vienos pusės mes norime pasidžiaugti savo darbu, iš kitos pusės – pažiūrėti šiek tiek į priekį ir paskatinti, kad tam tikrų skausmo gydymo kabinetų, centrų atsirastų dar daugiau. Poreikis tam yra labai didelis, tačiau viskam reikalingas savas laikas ir profesionalūs žmonės, kurie palaikytų tokią iniciatyvą“, – sako ji.
Gydomas įvairus skausmas
Drąsiai galima teigti, jog prieš 25-erius metus pagalba buvo nepakankama, o pacientai buvo priversti kentėti, kas lemdavo prastą jų gyvenimo kokybę, neįgalumą. Daugiausiai dėmesio sulaukdavo medicinos sritys, didinančios išgyvenamumą, tuo tarpu gyvenimo kokybės klausimai buvo ne tokie aktualūs.
Iki šiol pacientų sąmonėje išlikę, jog reikia vartoti kraujospūdį ar gliukozės kiekį koreguojančius vaistus, o skausmą galima ir pakentėti, jo gydymas ne toks svarbus. Daugėjant skausmo klinikų bei lėtinį skausmą gydančių gydytojų, tokio mąstymo tendencijos palaipsniui kinta.
„Skausmo medicinos centre gydomi pacientai su įvairiais skausmo sindromais. Dauguma besikreipiančių į mus skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras.
Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros – kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – juosmeninės dalies skausmo“, – į dažniausiai pasitaikančius skausmo sindromus dėmesį atkreipia Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus.
Žinoma, gydomi pacientai, patiriantys ir įvairių kitų skausmų. Pavyzdžiui, sąnarių, įvairių nervų pažeidimo sukelti skausmai bei su stuburu susijęs galvos skausmas.
Rečiau pasitaiko fantominiai skausmai po galūnių amputacijų, kompleksinio regioninio skausmo sindromas, lėtiniai pooperaciniai, potrauminiai ir onkologinių ligų sukeliami skausmai bei skausmas, kylantis iš vidaus organų (visceralinis), pavyzdžiui lėtinio pankreatito sukeltas pilvo skausmas, lėtinis dubens skausmas.
Tikisi stebuklingo rezultato
Anot Skausmo medicinos centro gydytojos anesteziologės-reanimatologės Audrės Tylienės, dažnai pacientai tikisi stebuklingo ir greito rezultato, todėl, prieš pradedant taikyti gydymą, stengiamasi su pacientu aptarti jo lūkesčius ir realias galimybes padėti. Kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų.
Jų priežastimi dažniausiai būna įvairios lėtinės degeneracinės ligos, tai yra – įsisenėję, negrįžtami pokyčiai, kurie nulemia nuolatinius arba pasikartojančius skausmus, nervinių struktūrų dirginimą, pokyčius jose.
Pavyzdžiui, stuburo kanalo arba tarpslankstelinių angų susiaurėjimas (stenozė) bei tarpslankstelinių sąnarių artrozė, sukelianti nuolatinį ar dažnai pasikartojantį nugaros ir galūnės skausmą. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą netgi taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras.
Svarbus ryšys tarp paciento ir gydytojo
Gydant skausmą, ypatingai svarbus yra aktyvus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas su medikais, nes dažnu atveju – tai ilgesnis procesas, reikalaujantis gyvenimo įpročių pokyčių. Medikai dalijasi, jog mato daug pacientų, kurie yra iškankinti lėtinio skausmo ir dėl to patiria įvairių psichologinių sutrikimų, yra depresiški, nusivylę.
Tokie pacientai yra vienas didžiausių Skausmo medicinos centro kolektyvo iššūkių ir neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų jiems susigrąžinti motyvaciją ir aktyviai įsitraukti į gydymo procesą.
Dažnas pacientas prašo tiesiog stebuklingos piliulės ar procedūros, o patys mieliau renkasi stebėtojo vaidmenį. Geriausių rezultatų pavyksta sulaukti su tais pacientais, kurie bendradarbiauja ir gerai suvokia savo skausmo problemą – tai subjektyvus potyris, todėl gydymo rezultatas labai priklauso nuo paties paciento gebėjimo apibūdinti patiriamą skausmą, jo kokybinius parametrus, taikyto gydymo efektyvumą.
Turbūt ne daug kas žino, jog Skausmo medicinos centre dirba gydytojai anesteziologai–reanimatologai. Tos pačios specialybės atstovai, su kuriais pacientai susiduria operacijų metu. Vis tik Skausmo medicinos centro gydytojų darbo specifika kitokia. Pirmiausiai, gydytojai konsultuoja pacientą, įvertina skausmą sukėlusias priežastis, diagnozuoja skausmo sindromus, peržiūri anksčiau taikytą gydymą vaistais, reabilitaciją, jei reikia, koreguoja gydymą.
Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Skausmą malšinančių invazinių procedūrų yra daug ir įvairių. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu.
Skausmas dažnu atveju yra tampriai susijęs su baime, dėl kurios gimsta įvairiausi mitai. Vienas ryškiausių ir dažniausiai pacientų išsakomų yra tas, jog, pritaikius invazinį gydymą skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės. Dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką. Reikia žinoti, kad skausmo klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas.
Gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija. Invazinio gydymo poreikis, gydymo alternatyvos visada aptariamos su pacientu. Būtina žinoti, jog kai kurios invazinės procedūros leidžia sumažinti vartojamų medikamentų poreikį, o po intervencijos sumažėjęs skausmas sudaro galimybes efektyviau taikyti reabilitacijos priemones.
Primename, jog pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Pacientams svarbu žinoti, jog vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4-5 mėnesius. Yra ir taip vadinami „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net ir skyrus maksimalias gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitas priemones, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai.
