Tyliai pasvajodavusi, bet nustumdavusi svajones apie tokį darbą į šoną, Sandra šiandien sako negalinti įsivaizduoti savęs kitur. Be to, šis darbas kupinas įvairių situacijų – ji ne tik papasakojo apie jo subtilybes, bet ir pasidalino naudingais patarimais keliaujantiems.
Sudomino mokytojos pasakojimai
23-ejų mergina pasakoja visada mėgusi keliauti – smalsumas pažinti naujas šalis buvo be galo stiprus, tik apie skrydžių palydovės pareigas nė negalvojo. Nors jau buvo nusprendusi, ką veiks baigusi mokyklą, mokytojos klausimas kiek sukėlė sumišimą galvoje.
„Besimokant mokykloje, kai man buvo 15 metų, vokiečių kalbos mokytoja papasakojo, kaip moko pilotus ir stiuardeses vokiečių kalbos. Ji paklausė manęs, ar nenorėčiau pabandyti šio darbo, nes, jos nuomone, atitikau visus reikalavimus“, – prisimena pašnekovė.
Tąkart Sandra tik nusijuokė ir numojo ranka, mat buvo tvirtai įsitikinusi, kad studijuos interjero dizainą. Tik smalsumas vėl nugalėjo ir vieną po kito mergina ėmė skaityti straipsnius bei žiūrėti vaizdo įrašus apie skrydžių palydovės darbą.
„Norėdama būti arčiau aviacijos, dar mokydamasi mokykloje įsidarbinau Vilniaus oro uoste, dirbdavau ten laisvu laiku, o už uždirbtus pinigus keliavau po pasaulį ir stebėjau skrydžių palydovės profesiją iš arčiau“, – šypsosi ji.
Baigusi mokslus ir atsiėmusi brandos atestatą, S. Dailidko neskubėjo stačia galva nerti į studijas – keliems mėnesiams išvyko į Graikiją ieškoti savęs. Gyvenimas svetur pilnai atvėrė akis.
„Grįžusi iš Graikijos praėjau atranką ir taip prasidėjo mano karjera aviacijoje. Dabar keista pagalvoti, kad kažkada sakiau, jog ne, esu sugalvojusi, ką noriu veikti, o šiuo metu skraidau o pasaulį, keliauju ir studijuoju aviacijos vadybą“, – pokyčiais džiaugiasi Sandra.
Atvėrė galimybes pamatyti pasaulį
Patyrusi viską savo kailiu, Sandra svajojantiems tapti skrydžių palydovais ir besiruošiantiems atrankai turi keletą rekomendacijų:
„Mano rekomendacija – apgalvoti, kaip tinkamai apsirengti, tai turėtų būti oficialesni drabužiai. Taip pat pasidomėti, pasižiūrėti vaizdo įrašus, kur esamos stiuardesės pasakoja, kaip joms pavyko.“
Nusiteikite, kad, jei būsite tinkamas kandidatas, teks nemažai visko praeiti ir pasikaustyti anglų kalbos žiniose. Be to, svarbu ir gebėjimas dirbti komandoje, kad ir besikeičiančioje.
Pati Sandra dirba skrydžių palydove nuo 19 metų, aviakompanijoje, kurioje dažnai iškeliauja į komandiruotes ilgesniam laikui. Tai – vienas žaviausių darbo komponentų pačiai pašnekovei.
„Skrydį į vieną šalį ir atgal prilyginčiau darbui ofise – ateini, atidirbi ir grįžti atgal į namus, miegi savo lovoje.
Darbas komandiruotėse dažniausiai yra toks, kad skrendi kaip keleivis į kitą šalį, ten gyveni mėnesį ar daugiau ir dirbi iš tos šalies vykdomuose skrydžiuose“, – paaiškino S. Dailidko.
Ir ne veltui ji pasirinko aviakompaniją, kuri išsiunčia į komandiruotes. Mergina atvirauja, kad tai suteikė galimybę aplankyti šalis, kurių galbūt niekad nebūtų išvydusi.
„Vienos iš egzotiškiausių – Karibai, Trinidadas ir Tobagas. Taip pat tenka skraidyti Italijoje, Suomijoje, teko apsilankyti Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat Tenerifėje, Ispanijoje tenka pabūti“, – vardija ji.
Paneigė mitus apie stiuardeses
Kaip ir visur, yra kabliukų, kurie kiek išbalansuoja, pavyzdžiui, budėjimai – bet kada, net ir sulaukus skambučio vidury nakties, per valandą tenka atsidurti oro uoste:
„Galbūt tai sukelia daugiau streso, visi sako, kad neįsivaizduoja manęs savo vietoje. Pradžioje, kai pradedi skraidyti, tikrai sunku keltis naktį, bet po kiek laiko pripranti.“
Pašnekovė sako, kad iš filmų susidaro stereotipinis vaizdas, kad skrydžių palydovo darbas tik šypsotis ir pasiūlyti kavos, tačiau Sandra tvirtai sako – svarbiausias jos darbas yra užtikrinti, kad kiekvienam kelionė būtų maloni ir saugi.
„Turime labai įtemptus mokymus, kuriuose mokomės daug skirtingų dalykų, pavyzdžiui, procedūras avarinėse situacijose, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip elgtis, jei skrydžio metu kyla gaisras. Mūsų pagrindinis darbas yra pasirūpinti, kad skrydis yra saugus, tik tada eina aptarnavimas“, – sako skrydžių palydovė.
Kartais tenka susidurti ir ne su pačiais maloniausiais keleiviais, tačiau S. Dailidko sako, kad tokius atvejus visuomet stengiasi pamiršti, o savo atmintyje nešiojasi laimingus ir smalsius keleivius.
„Visada malonu turėti malonius klientus, kartais užtenka vieno jų gražaus žodžio, kad priverstų nusišypsoti. Taip pat smagu sutikti žmonių, kurie domisi aviacija, paklausia klausimų.
Taip pat tie, kurie bijo skristi, būna, paklausia daugybės klausimų – smagu turėti nuoširdų pokalbį iš keleivio pusės, kad nebijo užkalbinti. Kartais apie keleivius sužinai labai įdomių dalykų“, – šypsosi Sandra.
Patarė, ką pasiimti į skrydį
Greičiausiai, ne vienam teko matyti ir įvairius vaizdo įrašus, kuriuose perspėjama apie nešvarias vietas lėktuvuose, kurių reikėtų vengti. Tik, sako Sandra, jei jos tikrai būtų purvinos, pilotai ir visa komanda nesijaustų lėktuve kaip namuose.
Ir ruošiantis skrydžiui, ypač ilgesniam, žinokite, kad galite saugiai ir pamiegoti, ir skaityti knygą ar žiūrėti filmą. Tik reiktų pasiimti keletą daiktų, kad skrydis būtų patogus.
„Mano rekomendacija į skrydį visuomet pasiimti šiltesnių rūbų, kadangi skrendant gali pasidaryti vėsu, numigus būna šalta. Visąlaik gerai turėti kokį megztuką, nors ir skrendate į šiltą šalį.
Būtina su savimi pasiimti reikalingų vaistų ir turėti juos šalia, jeigu prireiktų medicininės pagalbos“, – vardija pašnekovė.
Kad kelionė neprailgtų, pasiimkite ausinukus – tai padės užgožti aplinkos garsus, jei norėsite pailsėti:
„Taip pat galite pasiimti ausų kištukus, kad kylant ir leidžiantis neskaudėtų ausų. Taip pat turėkite išorinio krovimo bateriją, kadangi lėktuve dažniausiai nėra kur pasikrauti telefono, o oro uostuose rasti elektros lizdą būna problematiška.“
