Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.) pasakojo, kad šiuo metu jaučiasi palikta likimo valiai, mat vyrui paskyrus tik ambulatorines reabilitacijos procedūras ji nemato galimybės, kaip jis galėtų saugiai į jas nuvykti.
Nuogąstaudama dėl sutuoktinio sveikatos moteris teigė neturinti kito pasirinkimo kaip už apgyvendinimą ir maitinimą sanatorijoje susimokėti iš savo kišenės. Tuo metu kainos šokiruoja – parai sanatorijoje turint gydytojo siuntimą ambulatorinėms paslaugoms vidutiniškai gali tekti pakloti ir 50–55 eurus.
Apstulbo, kad sanatorinis gydymas nepriklauso
Moteris pasakojo, kad stuburo operacijos 43-erių vyrui prireikė dėl ilgus metus dėl išvaržos varginusių didelių nugaros skausmų.
„Kreipėmės į krūvą gydytojų ir visi vienbalsiai pasakė, kad reikia operacijos, nes nieko nebus – jis atsisės į vežimėlį. Pasiryžome operacijai, Lazdynų ligoninėje viską išoperavo, viskas gerai, bet buvome įsitikinę, kad po tokios operacijos, kai žmogus negali sėdėti, tik pavaikščioti ir gulėti, sanatorija 100 proc. tikrai priklauso.
Ir kai kitą dieną jis atsigavo, atėjo reabilitologė, jis sakė, kad lietuviškai nesupranta, nes yra ukrainietis, tai po to tik pakėlus istoriją pasakyta, kad nėra paskirtas sanatorinis gydymas, o tik ambulatorinis. Tai reiškia, kad jis turi 10 dienų praleisti namuose ir pasirinkus polikliniką važinėti į procedūras“, – pasakojo moteris.
Pasiūlė važinėti troleibusu
Anot Rūtos, sunku suvokti, kokia gali būti ambulatorinė paslauga po stuburo operacijos.
„Tai – rimtas dalykas, ne koks piršto lūžis. Ir kai klausiau reabilitologės, kaip ji įsivaizduoja, kad vyrui reiktų važiuoti, nes pati negaliu vežti, gulinčio taksi irgi niekas nevežios, tai sako – su troleibusu. O jei pastums kas, jei autobusas staigia stabdys? Juk visko nenumatysi, o jei nikstelės stuburą, tai čia ne juokas...
Sako, kad jau bus 10 dienų po operacijos, tegu jau važinėja troleibusu. Dabar jau virš savaitės praėjo, bet jis tik su vaistais vaikšto – kitaip negali, nes skauda. Žmogus tikrai beviltiškoje situacijoje, ir jei jį saugai, tikrai neleisi važiuosi troleibusu, kur jis tikrai turi galimybę važiuodamas susižeisti“, – nuostabos neslėpė Rūta.
Vaiko priežiūros pinigai – už vyro apgyvendinimą sanatorijoje
Rūta tikino neturinti sąlygų vyrą vežioti pati, mat augina du mažamečius, kurių palikti vienų negali. Tuo metu galimybės leisti vos paeinančiam vyrui vykti į procedūras troleibusu, kaip pasiūlė gydytoja, ji nė nesvarstė.
„Mano tokia situacija, kad vienas vaikas yra metukų amžiaus, kitas – pirmokas. Vaikų vienų palikti namie negaliu, o jei juos imu, tai vyro vežti negaliu, nes tą galima daryti tik gulomis. Dar važinėk pirmyn atgal, kaip žinia, procedūros būna per dieną dvi trys.
Poliklinikos, kiek pasiklausinėjau, nedaro jų iš karto, juo labiau su tokiais sutrikimais ir negalima taip elgtis, žmogus turi pailsėti, ką sanatorija ir leisdavo. O su poliklinika būtų taip – tu nuvažiuoji, paskui kažkur ramstai sienas, tada vėl eini į kitą procedūrą, nes jis sėdėti negali, o gulėti koridoriuje negulės. Tai jam bus didžiulė vargo vakarienė. Tai yra taip – mes jums duodame procedūras, o kaip, kada į jas nuvyksite, tai jūsų reikalas“, – guodėsi moteris.
Kaip pasakojo ji, iš tokios beviltiškos situacijos priversta suktis, kaip išmano – susiradusi pigiausią sanatoriją lėšas tam skirs iš vaiko priežiūros pinigų.
„Radau, kad Valakampiuose yra apgyvendinimas ir maitinimas už 24 eurus parai. Tai bandysim ten, vis tiek 400 eurų išeina, bet ką darysi“, – sakė Rūta.
Ministerija stumia ambulatorines procedūras
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič priminė, kad dėl stacionarios reabilitacijos reikalingumo pacientui pagal jo funkcinę būklę sprendžia jį gydantis medikas, todėl komentuoti atskirą situaciją sudėtinga.
Tačiau ji konstatavo, kad, akivaizdu, ministerija kryptingai į priekį stumia ambulatorinę reabilitaciją stacionarią nustumdama į šoną.
„Be to, sveikatos apsaugos ministro įsakymai taip keičiasi, kad kitą kartą ne visi gydytojai žino, ar pacientui priklauso stacionari reabilitacija ir nori jį siųsti į sanatoriją. Tokiu atveju jis visada žino, kad gali skirti ambulatorinę reabilitaciją.
Bet už to slypi didelis vargas pacientui, nes atvažiavęs į savo polikliniką jis gauna išmėtytą grafiką, poliklinikos neturi resursų sudėlioti gydymo programą, kad iš karto gautų priklausančias 3–4 procedūras“, – sakė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė.
Ji pasakojo, kad dažniausiai būna taip: pacientas atvyksta vienai procedūrai 11 val., o kita laukia tik 15 val. „Ir tada turime chaosą, nebėra holistinio, tinkamo kelio, ką suteikia stacionari reabilitacija“, – komentavo L. Nosevič.
Dėl kvotų gali nepriimti net už pinigus
Pašnekovė kartu perspėjo, kad ne visi tokie laimingi gauti gydymą sanatorijoje net savo lėšomis susimokėjus už apgyvendinimą ir maitinimą.
„Gydytojai, kiek reikia, išrašo siuntimų stacionariai reabilitacijai, bet kvotas turi priimančios įstaigos. Yra net ambulatorines reabilitacijos kvotos – kai kurios įstaigos pacientus gali priimti tik liepai ir rugpjūčiui.
Dabar viskas stumiama į ambulatorinę reabilitaciją, viskas gerai, gal yra ir teigiamų pusių, bet žiūrint iš paciento pusės, paslaugos kokybės, tai tikrai nesulyginami dalykai, kai pacientas gauna reabilitaciją sanatorijoje visas procedūras gauna vienoje vietoje“, – L. Nosevič.
Be kita ko, ji pridūrė, kad gavus siuntimą reabilitacijai žiopsoti negalima – per 5 dienas būtina registruotis ambulatorinėms procedūroms, o per 10 – į sanatoriją.
„Ir būna, kad skambina į savo polikliniką, ten gauti normalios reabilitacijos negali, o sanatorijoje išnaudotos kvotos ambulatorinei reabilitacijai net norint prisimokėti. Anksčiau, kol nebuvo kvotų, kiek yra vietų, tiek ir priimdavo, o ligonių kasos apmokėdavo pagal faktą. Dabar gi nuo 2022 sausio įvestos kvotos“, – aiškino pašnekovė.
Jungs specializuotas įstaigas prie didesnių
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad SAM ruošiamos permainos kaip reikiant gąsdina reabilitacijos įstaigų atstovus. Jie pažymėjo, kad medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar nėra be trūkumų, o pokyčiai gali viską dar pabloginti.
Be kita ko, pabrėžiama, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities ir sanatorinio gydymo pacientams prieinamumo.
Visa tai gali nutikti ministerijai numačius plėsti ambulatorines reabilitacijos paslaugas ir viešąsias monoprofilinio pobūdžio (specializuotas) paslaugas teikiančias įstaigas prijungti prie daugiaprofilinių ligoninių.
„Šiuo metu galioja tvarka, kad jei medicininės reabilitacijos metu pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui. Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų ir pacientams, ir gydymo įstaigų personalui.
Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški – tai reiškia, kad užuot vienoje įstaigoje sprendus kelias sveikatos problemas kompleksiškai vienu kartu, pacientas keletą kartų vežamas į kitą įstaigą pas skirtingus specialistus“, – taip būsimus pokyčius argumentuoja SAM.
Tokie pokyčiai numatomi Palangos reabilitacijos ligoninėje, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Valstybės tarnautojų mokymo centre „Dainava“, Birštono sanatorijoje „Tulpė“ ir VšĮ „Abromiškių reabilitacijos ligoninėje“.
Reforma gali būti pražūtinga kurortams
Anot Lietuvos kurortų asociacijos vadovės Kristinos Citvarienės, fokusavimasis į ambulatorinę reabilitaciją į šoną nustumiant stacionarinę šiandien kelia pagrįstą nerimą dėl kurortinių teritorijų ir apskritai kurortinio gydymo ilgalaikėje perspektyvoje.
„Manome, kad ši reforma gali būti pražūtinga kurortams, kurortinėms teritorijoms ir jose veikiančioms sanatorijoms. Ilgametė patirtis, žinių ir materialioji bazė, metodikos, natūralių gamtinių išteklių panaudojimu grįstas gydymas bijome, kad bus nustumtas į užribį“, – yra neseniai Seime pastebėjusi ji.
Tai, kad įvedus naują tvarką ypač daug problemų gali kilti pacientams, yra atkreipusi dėmesį ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
„Matome situacijas, kad ambulatorinėje reabilitacijoje masažas paskiriamas artimu laiku, o, pavyzdžiui, kineziterapija po dviejų savaičių, nes nėra laisvų vietų. Arba masažas bus 9 val. ryte, kita procedūra po pietų. Bet kur žmogui laukti visą tą laiką? Sakoma, kad bus padarytos patalpos, kur bus galima laukti. Tačiau kas užtikrins, kad visiems ten būtų patogu, būtų galimybė atsigulti?“ – svarstė ji.
naturalnews. com/2022-06-09-pfizer-documents-mrna-covid-vaccines-mass-depopulation.html
