31-erių vilnietė dizainerė Daiva Pečiulienė ne tik kuria ganėtinai įspūdingus tortus, tačiau moko komponavimo, spalvų derinimo, piešimo pagrindų ir kitus įvairių sričių specialistus. Moteris atvirauja, kad vizualieji menai jai gyvenime iš tiesų yra svarbūs.
„Mėgstu viską, kas gražu. Baigusi mokyklą, stojau į drabužių dizainą, nes maniau, kad noriu kurti drabužius. Tačiau praėjus trylikai metų, žvelgdama į savo piešinius suprantu, kad pagrindinis noras mane viliojęs į dizainą buvo – piešti gražius paveikslėlius“, – šypsosi ji.
Įkvėpė vaiko krikštynos
Baigusi mokslus, moteris ištekėjo, susilaukė vaikų, o tuomet moters gyvenime netikėtai atsidūrė ir konditerija. O viskas prasidėjo nuo paprastų vaikelio krikštynų.
„Reikėjo gražaus torto sūnaus krikštynoms. Vyras jį paskatino iškepti pačiai, štai tada ir pasinėriau į interneto platybes su viltimi išsiaiškinti, kaip viską reikia daryti. Pirmieji bandymai buvo švelniai tariant juokingi“, – juokiasi D. Pečiulienė.
Laikui bėgant, moteris panoro išbandyti vis daugiau konditerijos paslapčių, o ir kaimynai su šeimos nariais buvo laimingi, besimėgaudami pašnekovės kurtais gaminiais.
Idėjų šaltiniai – neišsemiami
Taip pamažu moteris paniro į saldumynų pasaulį, ieškodama naujų bandymų, norint sukurti vis gražesnį ir tobulesnį gaminį. Ir visai nepastebimai moters kurti tortai virto nuostabiais šedevrais, primenančiais ištisus gėlių laukus.
„Idėjų šaltiniai būna įvairūs. Kartais tam pasitarnauja asmeninė patirtis, skaityta pasaka, regėta gėlių puokštė ar atsiminimai iš dailės mokyklos laikų, keramikos pamokų, o kartais internete stebimi kitų konditerių pasiekimai“, – pasakoja pašnekovė.
Didingi gėlių laukai
D. Pečiulienė pasakoja, kad prie kiekvieno torto kūrimo ji sugaišta gana skirtingą laiką. Tai priklauso nuo dekoro pobūdžio, torto dydžio ir jos pačios nusiteikimo. Tačiau moteris tikina, kad ji ypač besimėgauja kūrimo procesu.
„Tortų papuošimų kūrybai naudoju cukraus masę arba kremą. Labiausiai mėgstu puošti tortus kreminėmis gėlėmis. Šis dekoro būdas dominuoja mano tortuose ir keksiukuose. Kai pirmą kartą pamačiau šią techniką dekoruotus saldumynus, supratau, kad turiu išmokti to. Vėliau kelis mėnesius svajojau apie tai, žiūrėdama įvairius vaizdo įrašus, pačiai bandyti buvo dar nedrąsu“, – sako ji.
Paklausus, ar moteris ir pati mėgsta pasmaližiauti savo sukurtų gaminių, D. Pečiulienė tik nusišypso: „Be abejo mėgstu. Kartą paragavus naminio torto, prekybos centre jo jau pirkti nebesinori“.
