Vilniuje gyvenanti Agnė yra ne tik miego, bet ir sporto trenerė bei mitybos specialistė. Vykdant pastarąsias veiklas ir dirbant su klientais, jai ir kilo mintis įgyti miego trenerio kvalifikaciją.
„Dirbdama su žmonėmis ir padėdama jiems siekti tikslų, kurie susiję su bendros savijautos gerinimu ir mitybos įpročių keitimu, supratau, kad visą laiką dirbome ne nuo to galo. Viskas prasideda nuo miego.
Jeigu žmogus neišsimiegojęs ir nepasiilsėjęs, tai jis negali efektyviai dirbti, sportuoti ir priimti gerų mitybos sprendimų bei palaikyti normalaus kūno svorio. Supratau, kad turime pradėti žiūrėti nuo miego“, – naujos veiklos pradžią prisimena vilnietė.
Anksčiau miegas nebuvo prioritetas
Ji per beveik metus nuotoliniu mokymosi būdu Amerikos institute įgijo miego trenerio kvalifikaciją. Agnė pastebi, kad tai yra pakankamai nauja ir vos kelerius metus egzistuojanti sritis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, mat miego subtilybių moko tik keliuose institutuose.
Šiandien Agnės užduotis yra analizuoti, edukuoti ir padėti klientui pasiekti miego tikslus per gyvenimo būdo, aplinkos, emocinius ir elgesio koregavimus.
„Aš dirbu holistiniu būdu. Iš esmės žmogaus nereikia mokyti miegoti, jo kūnas ir taip žino, kaip tai daryti. Tiesiog per gyvenimo keliamus rūpesčius ir darbus kūnas pamiršo, kaip tą daryti, ir mano užduotis yra priminti, kad grįžtume į tą atpalaiduojantį ir atstatantį miegą“, – nurodo pašnekovė.
Ji sako, kad pati miego sutrikimų niekada neturėjo, tačiau miegas nebuvo ir didžiausias jos prioritetas gyvenime:
„Kokius šešerius metus miegodavau po penkias valandas ir sakydavau, kad jaučiuosi puikiai, man daugiau nereikia, aš galiu pilnai funkcionuoti. Iki tol, kol aš neatradau šitos miego srities ir nepabandžiau pati miegoti po 8 valandas, kiekvieną vakarą laikytis miego higienos ir visų miego įpročių.
Tik tada aš supratau, ką reiškia būti išsimiegojus ir kaip tai keičia visą gyvenimo būdą. Pamačiau, kiek daug žmonių to nežino ir kaip mūsų įsitikinimai neigiamai veikia mūsų gyvenimo kokybę. O su miego problemomis susiduria labai didelė dalis žmonių, jie ieško pagalbos ir atsakymų, todėl miego treneris yra labai reikalingas.“
Kreipiasi tie, kurie nebesusitvarko patys
Darbas su miego treneriu atrodo taip: kiekvienas naujas klientas pirmiausia turi užpildyti 11 lapų klausimyną, kuris padeda išsiaiškinti jo nusiskundimus, dienos bei miego įpročius.
Tada būna valandos trukmės konsultacija, per kurią Agnė su klientu bando išsiaiškinti tikslus, poreikius, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir kaip būtų galima integruoti naujus įpročius į dabartinį gyvenimo būdą.
„Po konsultacijos kiekvienas klientas gauna miego planą, kurį turi sekti. Jame mes adaptuojame įvairius dalykus, kurie trukdo žmogui normaliai išsimiegoti, pavyzdžiui, nuo vandens ir maisto vartojimo iki miego rutinos“, – pasakoja Agnė ir priduria, kad dažniausiai pakanka vienos konsultacijos, o tada su klientais yra susisiekiama po savaitės, dviejų ir po mėnesio bei aptariama, kaip sekasi vykdyti planą.
Pašnekovė neslepia, kad nors ir yra nemažai į ją besikreipiančių žmonių, vis dar vyrauja ir nuostata – kam man gali reikėti miego trenerio, aš juk viską puikiai žinau ir pats.
„Kol kas dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie jau pavargo nuo bandymų viską padaryti ir sutvarkyti patiems, išvargo nuo nemigos. Jie ieško įvairiausių būdų, nes jiems niekas nepadėjo.
O aktualiausi klausimai būna tokie – kaip sureguliuoti miego ritmą šeimoje, kaip atsipalaiduoti prieš miegą, kiek miego iš tikrųjų man reikia, per kiek laiko turėčiau užmigti, kaip pasiruošti kambarį miegui.
Ir, žinoma, nemigos klausimai – kodėl negaliu užmigti, išlaikyti miego, kodėl per anksti atsikeliu“, – nurodo miego trenerė.
Miegas – vaistas nuo daugelio ligų
Agnė atskleidžia, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių su miegu susijusių problemų yra nemiga. Su ja, anot pašnekovės, susiduria apie 35 procentai žmonių, o sunerimti reikėtų tada, kai jaučiami šie simptomai:
„Vakare sunku užmigti, atsibundama naktį ar per anksti ryte ir vėl sunku užmigti, atsikėlus nejaučiamas pailsėjimo jausmas. Tada reikėtų kreiptis į miego specialistą, nes tai paveikia gyvenimo kokybę, darbo produktyvumą, gebėjimą priimti sprendimus ir veikia santykius su artimaisiais.“
Dėl itin greito gyvenimo tempo ne vienas žmogus patiria miego trūkumą, tačiau dažnai į tai numoja ranka sakydamas, kad pailsės kada nors vėliau. Tačiau miego trenerė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra mažų mažiausiai klaidingas.
„Tiesa tokia, kad pakentėjus dabar, už viską kentėsiu ir vėliau. Nėra taip, kad dabar pralauksiu ir vėliau bus gerai. Įvairios studijos rodo, kad lėtinio miego trūkumo kompensuoti mes negalime ir tai kenkia mūsų sveikatai.
Miego trūkumas gali paveikti imunitetą, svorio kontrolę, protinius gebėjimus, virškinimo, kvėpavimo ir centrinę nervų sistemą. Tai yra siejama ir su tokiais sveikatos sutrikimais kaip svorio padidėjimas, sumažėjęs lytinis potraukis, cukrinio diabeto rizika, silpnas imunitetas, nuotaikų svyravimas, aukštas kraujospūdis, prastas gebėjimas susikaupti, prasta atmintis.
Miegas yra vaistas nuo daugelio ligų, kurio neturėtume ignoruoti“, – pabrėžia miego trenerė, įvairiais patarimais besidalijanti ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Miego filosofija“.
Atmiegoti ar pamiegoti į priekį neįmanoma
Ji sugriauna ir dar vieną gajų įsitikinimą – prarastų valandų atmiegoti negalima:
„Jei galvojame, kad savaitgalį atmiegosime dešimt valandų ir kompensuosime po kelias valandas darbo dienomis prarastų valandų, tai reakcijos laikas ir gebėjimas susikoncentruoti vėliau vis tiek bus blogesnis nei mes miegotume po 7 su puse ar 8 valandas per parą. Turime siekti jas išlaikyti kasnakt darbo dienomis.
O jei savaitgalį miegame po 10–12 valandų, mes išmušame vidinį kūno laikrodį ir netgi galime sukelti sekmadienio nemigos sindromą, kuomet sekmadienio vakarą blaškomės lovoje iki paryčių negalėdami užmigti, kadangi persimiegojome naktį prieš.“
Miego trenerė nurodo, kad laikinas poveikis ir pagerėjimas savaitės pradžioje gali būti jaučiamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai naudos neturės.
„Mūsų gebėjimas atsiminti faktus, mūsų reakcija, susikoncentravimas bus prastesnis nei tada, jei mes miegotume tiek valandų, kiek reikia. Tai yra laikinas poveikis, pirmadienį galime jaustis žvalesni, bet į priekį pamiegoti mes negalime. Taip pat kaip ir pasportuoti ar pavalgyti“, – juokiasi Agnė.
Popiečio miegas labai naudingas organizmui ir savijautai
Kaip vieną iš itin naudingų ir svarbių dalykų kiekvienam žmogui miego trenerė išskiria taip vadinamą popiečio miegą.
„Jis mažina nuovargį, stresą, gerina atmintį, nuotaiką ir savijautą, padidina žvalumą dienos metu ir gerina fiziškumą. Tikrai yra didelė nauda. Kai kurie žmonės sako, kad negali užmigti vidury dienos, tačiau ir vien pagulėjimas užsimerkus turi labai didelę naudą, nes mes vis tiek ilsimės“, – sako pašnekovė.
Tiesa, svarbu žinoti kelis dalykus – kiek ir kada miegoti, kad būtų gaunama maksimali nauda:
„Popiečio miegas trunka 10–30 minučių arba lygiai 90 minučių. Trumpas miegas arba pagulėjimas tiesiog užsimerkus padeda atstatyti jėgas, energiją ir grįžti prie darbo pailsėjus. O 90 minučių miegas jau apima visas keturias miego fazes – užmigimas, paviršutinis lengvas miegas, gilusis miegas ir sapnai.
Tai pagerina atmintį ir kūrybiškumą, žmogus atsikelia pailsėjęs ir nejaučia nuovargio. Bet jei atsikeliame netinkamu laiku, vidury tam tikro ciklo, tada mes jaučiame nuovargį, būname išsiblaškę, gal kartais net ir apsvaigę.
Todėl svarbu išmiegoti 10–30 minučių arba tuos keturis ciklus 90 minučių. Ir popiečio miegas turi būti ne vėliau kaip iki 16 valandos, jeigu nenorime neigiamai paveikti naktinio miego.“
Svarbu laikytis miego higienos
Miego trenerė dalijasi ir pagrindiniais dalykais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį norint džiaugtis kokybišku ir geru miegu. Pirmiausia ji itin akcentuoja tinkamą miego higieną, kurios laikytis reikėtų kiekvieną vakarą:
„Pagrindiniai dalykai – mažiausiai pusę valandos iki miego primažinti visas šviesas namuose, palikti blankų apšvietimą. Taip pat mes miegui ruošiamės išsimaudydami vonioje, valydamiesi dantis, išgerdami arbatos puodelį, atlikdami tempimo pratimus, kurie padėtų mums užmigti, kvėpavimo pratimus, medituodami, skaitydami knygą, užsiimdami rašymo praktika.
Reikėtų riboti ir elektros prietaisų naudojimą – mažiausiai pusvalandį, o idealiausiu atveju, valandą prieš miegą, nebenaudoti telefono, kompiuterio, nežiūrėti televizoriaus.“
Taip pat ji prieš miegą rekomenduoja vengti ir aktyvaus sporto, mat po jo gali būti itin sunku užmigti.
„Geriausia iki miego 2–3 valandas neužsiimti aktyvia veikla ir nesportuoti. Sportuodami mes pakeliame savo kūno temperatūrą, o tam, kad užmigtumėme, mūsų kūno temperatūra turi nusileisti, nukristi žemyn. Sportuodami mes padarome priešingą veiksmą, todėl gali būti sunku užmigti“, – sako miego trenerė.
