Nėra nė vienos tokios pat urnos, kaip ir nėra vienodų žmonių, sako kūrėjai. Kiekviena urna unikali savo paviršiumi – tai tarsi gyvenimo gijomis išvagoti daiktai.
„Tyrinėjant urnas akimis bei prisilietimais, galima ramiai pamąstyti apie jau anapilin išėjusį artimą žmogų“, – pasakoja kūrėjų pora.
Sulaukė palaikymo ir finansavimo
Idėja kurti urnas Gretai gimė prieš kelis metus, studijuojant Vilniaus dailės akademijoje, produkto dizaino sritį. Urnų idėja buvo jos bakalauro baigiamasis darbas. Merginos teigimu, mirtis ir laidotuvės vis dar yra tabu, tačiau ši tematika labai praverčia kūryboje, ypač dizaino srityje.
„Visuomet buvau mokoma ieškoti problemos, kad sukurčiau dėmesio vertą dalyką. Žinoma, urna nėra kasdieniškas daiktas. Todėl ir man, kaip dizainerei, teko atsakinga užduotis sukurti tokį objektą“, – sako kūrėja.
Baigusi studijas, Greta apleido urnų projektą ir dirbo grafinio dizaino srityje. Per tą laiką jos idėja buvo įvertinta nacionalinio dizaino apdovanojimuose „Geras dizainas“, kuriuose Greta užėmė antrą vietą.
Gavusi tokį įvertinimą, ji nusprendė sugrįžti prie lipdymo ir visą laiką skyrė urnų projektui. Tokios jos pastangos neliko nepastebėtos. Lietuvos kultūros taryba skyrė jai stipendiją ir finansavo urnų projektą.
„Urnų kolekcija susilaukė daug dėmesio ir palaikymo. Tai buvo ženklas nesustoti ir tik judėti pirmyn“, – džiaugiasi Greta.
Partneriai ir gyvenime, ir kūryboje
Kurti urnas Gretai padeda jos širdies draugas Jonas. Pora susipažino Vilniaus dailės akademijoje, kur abu studijavo produkto dizainą. Jau studijų metais jie buvo geri draugai ir vienas kitą palaikydavo. Pagarba ir tarpusavio supratimas jiems padeda iki šiol. Ne tik santykiuose, bet ir kūryboje.
„Taip išėjo, kad bakalauro studijas su Jonu pabaigėme jau nebe kaip draugai, o pora – vienas stiprus duetas. Jonas turi puikų techninį mąstymą, jaučia daiktus erdvėje ir yra be galo kruopštus žmogus. Aš esu daugiau jausmų lydima – man svarbus ne tik objekto realizavimas, bet ir jo pateikimas, vizualizavimas.
Nusprendėme suvienyti jėgas, nes kartu esame stipri komanda, puikiai suprantame ir jaučiame vienas kitą. Abu labai tikime urnų idėja, todėl nusprendėme nepabijoti ir drauge imtis to, kas teikia daugiausiai džiaugsmo, ką sugebame geriausiai“, – pasakoja Greta.
Paklausta, ar dirbant su Jonu, pasitaiko nesutarimų, mergina šypteli. Jos teigimu, urnos yra jautrus objektas, todėl kurdami poroje, jie stengiasi išvengti pykčių.
„Toks darbas mums abiems naujas. Todėl stengiamės savo kūrybos principą daugiau grįsti ne ginčais, o patarimais ir diskusijomis“, – teigia dizainerė.
Trijų rūšių urnos
„Circulus Urns“ kolekciją sudaro trijų skirtingų dydžių urnos: suyrančios arba ilgaamžiškos ir mini urnelės. Tai kamerinis objektas, skirtas mirusiojo atminimui. Žmonės gali pasirinkti, kokios urnos nori, priklausomai nuo to, kaip laidos urną – paliks ją stovėti kolumbariumo kriptoje ar leis ramiai suirti žemėje.
„Ilgaamžiškos urnos skirtos laidojimui kolumbariumo kriptoje, taip pat tinka laidojimui žemėje. Šios urnos išdegtos du kartus – nulipdžius ir nuglazūravus. Taip molis tampa atsparus aplinkos poveikiams. Ilgaamžiškos urnos nuo kitų skiriasi metaline uždarymo detale.
Suyrančios urnos išdegtos žemesnėje temperatūroje. Tai neapsaugo jų nuo drėgmės poveikio, todėl palaidojus jos suyra, išsisklaido žemėje su visu savo turiniu. Šių urnų uždarymo detalė medinė, pagaminta iš natūralaus ąžuolo.
Norintiems žmogaus dalelę pasilikti sau, skirta urnelė dalelei pelenų. Šių objektų gamybos technologija tokia pati, kaip ir ilgaamžiškų urnų“, – pasakoja Greta.
„Circulus Urns“ yra dviejų standartinių dydžių – žemesnės ir aukštesnės. Taip pat kūrėjai lipdo ir mažas vaikiškas urnas. Visos jų kuriamos urnos skirtos pelenus berti tiesiai į urną, tam nereikalinga metalinė kapsulė. Greta atskleidžia, kad tarpusavyje šios urnos skiriasi ne tik uždarymo detalėmis, bet ir savo spalvomis.
„Visi molio bei glazūrų deriniai yra kruopščiai atrinkti, išsaugant žemišką paletę“, – teigia ji.
Sudėtingas lipdymo procesas
Pasak Gretos, keramika yra trapi ir lengvai pažeidžiama, kol jos nepaveikia aukšta temperatūra. Todėl lipdymo procesas reikalauja daug laiko ir kruopštumo.
„Procesas bet kuriuo atveju yra ilgas ir rizikingas, nors ir naudojame molį su šamoto priemaišomis. Tai puiki medžiaga urnoms – patvari, leidžia išgauti skirtingas faktūras.
Turime savo technologiją, kuri leidžia išlaikyti tikslią urnų formą. Vien nulipdyti nepakanka, urnos turi pilnai išdžiūti. Po to degame jas specialioje keramikos krosnyje kartą arba du, priklausomai nuo to, ar glazūruojame. Galiausiai užbaigiame metaline arba medine uždarymo detale“, – pasakoja Greta.
Pasak Gretos, pagrindinės urnos detalės – tai kamščiai su kiauryme, kurie aklinai neuždaro urnos:
„Šios detalės tampa tarsi sielos vartais, leidžiančiais žmogui ramiai išeiti į kitą gyvenimą. Tai ne tik urnos, kaip daikto akcentas, bet ir viena prasmingiausių detalių“.
Visos urnos yra skirtingos
Merginos teigimu, netektis yra skaudi patirtis ir gyvenimiškas išbandymas, kuris aplanko kiekvieną. Todėl savo kuriamomis urnomis jie stengiasi įprasminti žmogaus mirtį. Kiekviena urna, kaip ir žmogus, yra išskirtinė, sako Greta.
„Mes stengiamės per urną, dizaino objektą, bent kiek palengvinti šį išgyvenimą, įprasminti žmogaus išėjimą į kitą pasaulį per kiek kitokią prizmę, daugiau lydimą apmąstymų ir ramumos.
Kiekviena urna yra pavadinta lotynišku dangaus kūnų vardu, šiuo atveju, žvaigždynu. Jų forma, unikali paviršiaus faktūra kuria tam tikrą planetiškumo įspūdį – turi panašumo į mėnulio paviršių, kuria aplink save ramybės, meditacinę aurą.
Kurdami stengiamės išlaikyti estetišką minimalizmą, kad urnos būtų kuo labiau neutralios. Tam pasitarnauja aptakios urnų formos, žemiški spalviniai deriniai ir faktūromis turtingi paviršiai. Šį dizaino objektą tiesiog norisi tyrinėti akimis, norisi prie jo prisiliesti“, – sako Greta.
Kūrėjų pora domisi pomirtinio pasaulio paslaptimis. Tačiau, jų teigimu, urnos neturi jokių sąsajų su religija.
„Pomirtinis pasaulis mistinis, kaip ir begalinė kosminė erdvė. Nuo seno žmonės tiki, kad miręs žmogus atgimsta žvaigžde danguje. Tai labai gražus mitas, kurį stengiamės išlaikyti. Mes kaip kūrėjai manome, kad koks svarbus atėjimas į šį pasaulį, toks svarbus ir prasmingas jo palikimas turėtų būti“, – teigia dizainerė.
Sulaukia vis daugiau susidomėjimo
Pasak jos, kremavimas Lietuvoje sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet vis dar nėra toks populiarus kaip kitose šalyse. Kadangi „Circulus Urns“ savo veiklą pradėjo visai neseniai, iki šiol apie juos žinojo tik draugai ir artimieji.
Tačiau dabar jų kuriamų urnų galima įsigyti ne tik studijoje Vilniuje. Jomis prekiaujama Klaipėdos laidojimo namuose „Aterna“ bei Kauno „Tylos namuose“. Kainos priklauso nuo urnos dydžio ir paskirties – ar jos ilgaamžės ar suyrančios. Tačiau vyrauja nuo 300 iki 500 eurų.
Kūrėjos teigimu, daugiau dėmesio padėtų sulaukti reklama. Tačiau urnos nėra kasdieniškas, džiugesio suteikiantis objektas, kurį norėtųsi reklamuoti.
„Reikia labai rimtai apgalvoti, ką parašyti socialinių tinklų įrašuose, kokiu būdu pasiekti savo vartotoją, nesukeliant jam liūdesio ar nemalonių jausmų. Norime būti pastebėti, bet kartu ir nenorime per daug reklamuoti tokio daikto. Todėl stengiamės atrasti savotišką balansą“, – atskleidžia Greta.
Planuoja plėsti veiklą
Kūrėjų nuomone, kol kas urnos yra perspektyviausias laidojimo būdas. Todėl Greta planuoja ir toliau plėsti šią sritį. Tačiau neslepia galvojanti ir apie naujus kūrybinius sprendimus.
„Kaip ir kiekvienas dizaineris, stebime, kas vyksta aplinkui. Labai svarbu nuolat tyrinėti savo kūrybinį lauką. Žinoma nesakome, kad laidojimas urnose yra vienintelis būdas. Ateityje tikrai svarstysime apie galimus naujus sprendimus“, – sako ji.
