Socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ ekspertė bei mentorė, organizacijos „Reach for Change“ Lietuvoje vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer paklausta, ką reikėtų daryti pradedantiems socialiniams verslininkams, atsako trumpai: „Imti ir daryti!“.
Kažkas vis tik turi sumokėti
„Tik nepatarčiau iškart mesti darbo ar kitos apmokamos veiklos dėl socialinio verslo. Reikėtų rasti savo tipinį vartotoją, paskambinti jam ir išsiaiškinti, ar yra poreikis jūsų siūlomam produktui ar paslaugai, ar žmonės tokį dalyką pirktų,“ – sakė pašnekovė.
Šį patarimą R. Ribinskaitė-Glatzer duoda iš karčios patirties: kažkada ji pati „sudegino“ visas turėtas santaupas, investavusi jas į idėją, kurią norėjo įgyvendinti profesionaliai. Deja, pirkėjų buvo mažai ir internetinė parduotuvė buvo priversta užsidaryti.
„Kalbantis su potencialiais pirkėjais, gali paaiškėti, kad už problemos sprendimą vis tik niekas nepasiryžęs mokėti. Arba kad problema yra ne toje vietoje, kaip įsivaizdavote. Nuo nevyriausybinės organizacijos veiklos socialinis verslas skiriasi tuo, kad už socialinio verslo produktus kažkas turi mokėti. Kad išbandytumėte savo idėją, daug pinigų nereikia,“ – sakė „Reach for Change“ atstovė.
Kalbant apie tai, kaip reikėtų išgryninti pažeidžiamos socialinės grupės problemą J. Ribinskaitė-Glatzer patarė būtinai pabendrauti su problemos turėtoju.
„Esu kalbėjusi su vaikinu, kuris norėjo įkurti neįgaliųjų radiją. Nusistebėjau: „O kam? Paprašykite kurti vieną laidą jau veikiančiose radijo stotyse – „M1“, „Radiocentre“ – būsite plačiau išgirsti!“. Tačiau jis atsakė, kad nė į vieną Lietuvos radiją neįmanoma atvažiuoti su vežimėliu,“ – pokalbį su neįgaliuoju prisiminė pašnekovė.
Ji svarstė, jog pagrindinės problemos užčiuopimas gali pakeisti verslo modelį – svarbiausia spręsti realias ir opias, o ne įsivaizduojamas problemas.
„Tarkime, jog sprendimas – neįgaliųjų radijas, tačiau tuomet kokia yra problema? Neįgaliųjų integracijos į visuomenę? Ar specifinės neįgaliesiems skirtos informacijos trūkumas? O gal reikia kanalo, kuris suburtų juos į bendruomenę? Leistų susipažinti? Nuo šių atsakymų kinta verslo kryptis,“ – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Lyderio testas: ar paskambintum stambios bendrovės vadovui?
O kas toliau? Pašnekovė pateikia dar vieną pavyzdį, kaip nebrangiai išbandyti savo produktą su potencialiais pirkėjais.
„Alytuje gimė neįgaliųjų kepyklos iniciatyva. Jie susidaro partnerius – profesinę mokyklą, kuri leido naudotis jų virtuve vasaros atostogų metu – mokinių vis tiek nėra. Taigi, neįgaliesiems beliko susirasti produkcijos platintojus ir verslas gali veikti,“ – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Jei trūksta lėšų startui, ieškokite smulkų ir vidutinį verslą finansuojančių fondų, o jei jūsų idėja padėtų spręsti vaikų problemas – nuo rudens galite teikti paraišką organizacijai „Reach for Change“.
Tokiuose projektuose, kaip „Socifaction“ komandos gauna patyrusį mentorių. Ar įmanoma jį rasti pačiam?
„Pagalvokite apie sritį, kurioje jums reikia pagalbos: rinkodara, o gal tiesiog bandelių kepimas? Įsivaizduokite, kas rinkoje jums atrodo geriausias toje srityje. Ir viskas – paskambinkite arba parašykite tam žmogui. Savo organizacijoje mėgstu tokį testą: duodu žmogaus telefoną ir sakau: „Na, paskambink.“ Jei žmogus nepaskambina iškart – tuomet niekada nepaskambins. Jei Jums atsakys „Ne“ – bus „Ne“. Tik tiek,“ – sakė R. Ribinskaitė-Glatzer. Ji taip pat priduria, jog optimaliausia socialinio verslo startuolio komanda – du žmonės. Idealiausia, jei viena moka skaičiuoti (vystyti verslą), kitas – komunikuoti.
Pirmas klausimas: ar tikrai socialinis verslas – jums?
Kampanijos „Pasibelsk“ iniciatorė, socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ ekspertė Andželika Rusteikienė pataria pradedantiems socialiniams verslininkams pirmiausia įsivardyti savo socialinę misiją ir vertybes.
„Socialinis verslas nėra panacėja ir jeigu jūsų tikslas tiesiog daryti verslą – puiku. Juk socialiai atsakingas verslas taip pat „pakelia sparnus“. Svarbu, kad misija uždegtų jus ir jūsų darbuotojus, investuotojus. Svarbu, kad ji teiktų džiaugsmo, o ne skausmo... Jūsų vartotojai, klientai nori patirti laimę prisidėdami prie gero darbo, o ne gėdą, dėl to, kad ko nors nedaro,“ – patarė A. Rusteikienė.
Jei neramiai miegate naktimis svarstydami apie kokią nors socialinę problemą, ji jus jaudina ar erzina, veikiausiai, atrasite dar kelis asmenis, kuriems šis klausimas taip pat neduoda ramybės.
„O tai jau gali būti geras kelias link socialinio verslo,“ – sako A. Rusteikienė. Jos teigimu, daugiausiai sėkmingai veikiančių socialinių verslų gimė iš žmonių, kurie patys ar jų artimieji asmeniškai susidūrė su problema.
„Jei esate dviese – toliau burkite aplink save palaikančiųjų bendruomenę, tokius, kurie tiki, mato prasmę. Absoliučiai tikėkite tuo ką darote, šiuo atveju ypatingai – kodėl tą darote ir žinoma, pasiryžkite eiti iki galo ir rūpintis savimi. Kai ką nors darai, visada patiri spaudimo, streso. Svarbu rasti laiko sau, švęsti ir mažas pergales bei atsiverti sau, šeimai, draugams,“ – sako A. Rusteikienė.
Pašnekovė pabrėžia, jog socialinio verslo sukurto produkto kokybė ir kaina turi būti konkurencinga. „Produktas turi būti toks pat geras, kaip kiti, ar net geresnis. Ir kaina dėl mažesnės masto ekonomijos, dėl papildomų tvarumo aspektų neturi būti perkelta vartotojams,“ – apie sudėtingiausią verslo dalį kalbėjo A. Rusteikienė.
Motyvacija: problemos sprendimas ar atlygis?
Ji pataria kurti partnerystes: geri partneriai gali padėti pasiekti jums rūpimas auditorijas ir vartotojus, iškomunikuoti jiems jūsų žinutę ir vertybes. Daug dėmesio skirkite komandos formavimui.
„Kaip ir bet kurioje organizacijoje, esmė yra žmonės. Jie kuria vertę ir procesus, augina žinomumą ir kuria istoriją. Svarbu atsirinkti jūsų socialiniam verslui tinkamus žmones, kurie, mano nuomone, visų pirma tiki jūsų misija. Ir yra pasiruošę kartais dirbti tą papildomą darbo valandą, kuri nebūtinai apmokama,“ – sakė A. Rusteikienė.
Socialinį verslą „Draugų uogienė“ vystanti verslininkė Violeta Masteikienė pritarė kolegėms, kad socialinio verslo atstovui svarbiausia rasti problemą, tuomet nustatyti esminius punktus: kaip ją spręsite.
„Paklauskite savęs: kodėl ši problema man yra tokia svarbi? Socialiniam versle itin svarbus dalykas yra vidinė motyvacija. Jei jos trūks, ilgainiui pradėsite galvoti, kad juk galite pereiti į tradicinį verslą ir uždirbti daugiau. Svarbu ir inovatyvumas: ką jūs naujo atnešate savo verslu? Kokią naujovę pritaikysite?“ – sako V. Masteikienė.
Ieškokite „paštininkų“
Ji yra pastebėjusi, kad frazė „socialinis verslas“ pardavimų neužaugina – vartotojams reikia gero, kokybiško, išvaizdaus produkto.
„Konkuruoti jums teks ne socialinio verslo produktų, po su visa plačia rinka,“ – perspėjo V. Masteikienė. Rinkodaroje visuomet veikia žinomo žmogaus rekomendacija – galbūt paremdama socialinę idėją žvaigždė ar žvaigždūnas galėtų tapti jūsų bendraminčiu?
„Per „Socifaction“ mokymus vienas pardavimų ekspertas sakė: „Kai durys uždarytos, geriausia, jei į jas pirmiausia paskambina paštininkas.“ Jūsų „paštininkas“ gali būti koks nors garsus žmogus, – kalbėjo V. Masteikienė. – Iš to gimsta dar vienas patarimas: nuolat ieškokite sąjungininkų, partnerių.“
Galite pasiūlyti padirbėti savanoriams, tačiau svarbiose srityse samdykite tik profesionalus. Ir nebijokite pokyčių. „Veikite, nebijokite keisti ir keistis. Nepažįstu nė vieno verslininko – tiek socialinio, tiek įprasto verslo – kuris nebūtų keitęs ir adaptavęs savo pirminės idėjos. Būkite lankstūs. Ir dar – viską darykite su šypsena!“ – sako pašnekovė.
Finansavimo instrumentai - iš kur ir kaip gauti lėšų pradžiai?
Žemės ūkio ministerija yra numačiusi remti socialinių verslų iniciatyvų kūrimąsi ir (arba) plėtrą kaimo vietovėse. Atkreipti dėmesį į socialinį verslą, ministeriją paskatino Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetas – socialinės atskirties mažinimas, skurdo mažinimas ir užimtumo didinimas kaimo vietovėse.
Verslo startuoliams skirta priemonė „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Pagal ją nauji verslai gali gauti iki 40 tūkst. eurų paramos savo verslo planui įgyvendinti. 2017 m. paraiškos paramai gauti bus priimamos lapkričio mėnesį. „Socialiniai verslininkai turės konkuruoti dėl projekto finansavimo su tradicinių verslų kūrėjais, tačiau atrenkant geriausių projektų idėjas socialiniam verslui skiriama pirmumo balų“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus patarėja Ilona Javičienė.
Britai daro viską, kas sprendžia problemas ir uždirba pinigus
Jei vis tik norite likti didmiestyje, čia įvairių iniciatyvų, remiančių socialinį verslą, taip pat yra. Britų Taryba nuo 2008-ųjų metų remia socialinio verslo akseleratorių „Socifaction“, kuriame socialinio verslo pradmenų išmoksta keliasdešimt jaunų žmonių kasmet. Taip pat Taryba remia kasmet organizuojamą Socialinio verslo forumą.
„Taryba remia socialinį verslą Lietuvoje, nes manome, kad tai yra puikus įrankis stiprinti bendruomenes ir jų tarpusavio bendradarbiavimą. Manau, kad socialinis verslas ugdo pilietiškumą, tarpusavio pasitikėjimą: socialiniai verslininkai, nepaisydami socialinių grupių, tautinių bendrijų skirtumų, griebiasi kartu su šiais žmonėmis spręsti socialinę problemą“, – sakė Britų Tarybos Lietuvoje vadovas Artūras Vasiliauskas.
Didžiojoje Britanijoje socialinis verslas jau tapo ne tik ekonomikos, bet ir kultūros, visuomenės dalimi. 2015-aisiais čia veikė per 70 000 socialinių verslų, kurie į šalies ekonomiką įnešė daugiau nei 24 milijardus svarų. Šiame sektoriuje dirba 2 milijonai darbuotojų. Už socialinio verslo plėtrą atsakinga organizacija „Social Enterprise UK“ savo ataskaitoje rašo, jog jei šį sektorių apibūdintum vienu žodžiu, tai būtų „įvairovė“. Socialiniai verslai šalyje veikia visuose sektoriuose: teikia apgyvendinimo paslaugas, paskolas, stato namus, suteikia transportą, teikia maitinimą, sveikatos priežiūros ir globos paslaugas, valdo kavines, parduotuves, žiniasklaidos priemones ir teatrus. Jei tik yra galimybė kokiu nors būdu išspręsti socialinę problemą iš to uždirbant pelno – britai ja iškart naudojasi. Ar seksime jų pavyzdžiu?
10 patarimų socialiniams verslininkams
1. Nedelskite, o veikite 2. Atraskite realią, skaudančią problemą ir pasiūlykite inovatyvų sprendimą 3. Raskite savo mentorių - geriausią toje srityje, kur Jums reikia pagalbos 4. Testuokite savo produktą minimaliu kiekiu, minimaliomis išlaidomis 5. Jūsų produktas / paslauga turi būti toks pat kokybiškas, kaip ir kiti rinkoje 6. Įkūrę verslą burkite aplink savo “palaikymo komandą” 7. Kruopščiai atsirinkite darbuotojus, verslo partnerius 8. Atsakingiems, svarbiems darbams samdykite profesionalus 9. Nebijokite keisti ir keistis.
