Kodėl vieniems žmonėms atsiranda viduriavimas, o kitiems – ne?
Pasirodo, viduriavimo po antibiotikų vartojimo rizika priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:
Žarnyno mikrobiota. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra unikalus bakterijų balansas. Jei mikrobiota yra stipriai pažeidžiama antibiotikų, atsiranda didesnė tikimybė, kad užklups viduriavimas.
Antibiotikų tipas. Kai kurie antibiotikai labiau trikdo žarnyno mikroflorą, todėl viduriavimo rizika gali priklausyti nuo to, kokius antibiotikus gydytojas paskirs.
Imuninė sistema. Stipresnė imuninė sistema gali greičiau prisitaikyti ir sumažinti šalutinių poveikių riziką, o silpnesnis imunitetas gali nesusidoroti su antibiotiko keliamu poveikiu organizmui, dėl ko gali atsirasti viduriavimas.
Amžius ir sveikatos būklė. Vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai ir sergantys lėtinėmis ligomis dažniau patiria antibiotikų šalutinį poveikį.
Kas vyksta žarnyne ir kaip apsisaugoti?
Antibiotikai, naikindami patogenines bakterijas, kurios sukėlė ligą organizme, kartu paveikia ir gerąsias žarnyno mikrobiotos bakterijas. Kai mikrobiota sutrikdoma, sumažėja jos gebėjimas reguliuoti žarnyno funkcijas ir šis disbalansas gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir kitus šalutinius poveikius virškinimo trakte.
Norint sušvelninti šiuos nemalonius antibiotikų sukeltus poveikius ar visai jų išvengti, rekomenduojama imtis papildomų priemonių. Štai kas gali padėti išvengti viduriavimo vartojant antibiotikus:
Probiotikų vartojimas. Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios padeda atstatyti žarnyno mikroflorą. Jie ypač naudingi siekiant apsisaugoti nuo antibiotikų sukeltų žarnyno problemų. Probiotikus rekomenduojama vartoti viso antibiotikų kurso metu ir dar 2-4 savaites po antibiotikų vartojimo pabaigos. Ilgesnis vartojimas (iki 8 savaičių) gali būti naudingas tiems, kurie dažnai susiduria su žarnyno problemomis.
Subalansuota mityba. Vartokite daug skaidulinių medžiagų turinčius produktus, pavyzdžiui, daržoves, vaisius ir pilno grūdo produktus.
Pakankamas skysčių vartojimas. Tai padeda išvengti dehidratacijos viduriuojant.
Tinkama antibiotikų dozė ir vartojimo trukmė. Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kaip vartoti vaistu.
Dažniausios klaidos
Nors jau aptarėme, kokios priemonės padeda sumažinti ar apsisaugoti nuo antibiotikų sukeltų nemalonumų, svarbu atkreipti dėmesį ir į dažniausiai daromas klaidas, kurios gali pabloginti savijautą vartojant antibiotikus:
- Atsainus požiūris į galimus šalutinius antibiotikų poveikius.
- Pastebėjus šalutinį poveikį, neinformuojamas gydytojas ir nesiimama priemonių pakeisti antibiotikų ar koreguoti gydymo.
- Negeriamos gerosios bakterijos.
- Antibiotikai vartojami nepavalgius.
- Antibiotikų vartojimo metu neatsisakoma alkoholio.
- Nebaigiamas visas gydytojo nurodytas antibiotikų kursas.
- Vartojamas per didelis antibiotikų kiekis vienu metu, tikintis greitesnio pasveikimo.
- Pamirštama gerti pakankamai skysčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
