Parengė Sandra Miškinienė
Ar taip jau sveika maitintis tik žaliais produktais ir visiškai atsisakyti mėsos? Egzistuoja daugybė būdų praktikuoti vegetarizmą. Vieni vegetarai leidžia sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, tačiau neprisiliečia nei prie mėsos, nei prie paukštienos ir net žuvies. Kiti vegetarai valgo pieno produktus, tačiau nevalgo kiaušinių, arba atvirkščiai – valgo kiaušinius, bet nepripažįsta nieko pieniško. Dar yra tokių, kurie valgo žuvį, bet nevalgo paukštienos. Galiausiai griežčiausią vegetarizmo formą išpažįstantys veganai nevalgo ne tik kiaušinių ir pieno, bet ir tokių gyvulinės kilmės produktų kaip želatina ir medus. Nėra jų valgiaraštyje ir jokio rafinuoto ar apdoroto maisto, produktų su konservantais, kofeino bei kitų stimuliatorių.
Kodėl žmonės ryžtasi taip apriboti savo mitybą? Dažniausios priežastys būna religiniai įsitikinimai, taip pat sveikatos būklė, pasirinktas gyvenimo būdas. Kai kurie vegetarai taip maitindamiesi kovoja už gyvūnų teises ir ekologiją. Yra pasaulyje šalių, kur vegetariška mityba tiesiog ekonomiškesnė – ryžiai ir pupelės ten keliskart pigesni nei mėsa.
Apie vegetarizmo naudą sveikatai taip pat būtų galima kalbėti be galo, be krašto. Bet ar tikrai, profesionalių dietologų požiūriu, tokios mitybos pliusai atsveria minusus?
Minusai
Deja, vegetarizmas nėra tokia jau tobula mitybos forma. Pirmasis didelis vegetariškos mitybos trūkumas yra tai, kad įvairūs produktai ir vaistai žudo mūsų žarnyno mikroflorą – česnakai, svogūnai, antibiotikai, sulfanilamidai (naudojami infekcinėms ligoms gydyti) ir kiti preparatai. Vegetarams reikėtų visų jų atsisakyti. Nes nors minėti vaistai bei produktai žudo ir mėsą valgančių žmonių žarnyno mikroflorą, vegetarams ji nepalyginamai svarbesnė.
Vegetarų organizmas prie tokios mitybos pripranta palaipsniui. Ilgainiui žarnyne atsiranda bakterijų saprotrofų, kurios su maistu gaunamą ląstelieną perdirba taip, kad organizmas gautų nepakeičiamų gyvulinių aminorūgščių. Gyvybiškai svarbias medžiagas, kurias visavalgiai gauna iš suvalgytos mėsos, vegetarams parūpina jų pačių žarnyno mikroflora. Taigi vegetarizmas – ir tuo labiau veganizmas – iš esmės tėra iliuzija.
Tiesiog vegetarai, užuot gavę tam tikrų baltymų su maistu, gauna jų iš savo pačių organizmo. Antra, iš valgiaraščio visiškai išbraukus visus gyvulinės kilmės produktus, kaip kad daro veganai, joks augalinės kilmės baltymas nepakeis gyvulinių baltymų – nei aminorūgštimis, nei pasisavinimo galimybėmis. Aišku, galima derinti du tris augalinius produktus, turinčius skirtingų rūšių baltymų, kad būtų gautas visavertis jų komplektas. Bet turbūt galite įsivaizduoti, kokį kiekį žalumynų tam tektų suvalgyti. Juk nemanote, kad žolėdžiai gyvūnai tik šiaip sau nuolat ką nors žiautaroja...
Trečia: nuolat maitinantis tais pačiais baltymų skurdžiais augalinės kilmės produktais, gali išsivystyti baltymų nepakankamumas. Tokia liga, vadinama kvašiorkoru, dažniausiai diagnozuojama kai kurių Afrikos, Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos valstybių gyventojams – paprastai vaikams nuo vienerių iki 5 metų. Tačiau ir vadinamųjų išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojams baltymų trūkumas gali sukelti augimo sutrikimų, raumenų masės praradimą, sumažina imuninės sistemos atsparumą, susilpnina širdies ir kvėpavimo sistemą, net gali kilti grėsmė gyvybei. Tokios liūdnos pasekmės neišvengiamos net ir tuo atveju, kai organizmas gauna užtektinai riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens ir vitaminų. Ilgalaikis baltymų badas, kaip ir visiškas badavimas, galų gale baigiasi mirtimi.
Dar vienas vegetarizmo minusas, kurį vis dažniau pabrėžia dietologai, yra galimi hormoniniai sutrikimai organizme. Mat moksliniais tyrimais buvo įrodyta, jog žmonėms, visiškai nevartojantiems gyvulinių riebalų, sutrinka endokrininės sistemos veikla, o moterų organizme dar, be kita ko, sutrinka lytinių hormonų estradiolio ir progesterono išsiskyrimas. Dėl to, pastebėjo specialistai, vegetarės dažniau skundžiasi sutrikusiu menstruacijų ciklu, hipotirozės (skydliaukės funkcijos sutrikimo) simptomais, o kartu ir sulėtėjusia medžiagų apykaita, bendru silpnumu, išsausėjusia oda, tinimais, vidurių užkietėjimu, sulėtėjusiu širdies ritmu, nepakantumu šalčiui ir panašiai. Mokslininkų tvirtinimu, vegetarams pradėjus vėl vartoti gyvulinius riebalus visi minėti simptomai bei sutrikimai išnykdavo.
Pliusai
Pirmiausia, vegetarai, jei tikėsime statistika, yra lieknesni ir sveikesni už mėsos mėgėjus. Ir tai lemia vegetariška dieta. Tiesa, yra vienas esminis „bet“: privalo būti neigiamas energijos balansas. Tam, kad nepriaugtų nepageidaujamo svorio, vegetarai vis tiek turi skaičiuoti kalorijas.
Turbūt nė nenumanėte, jog 100 g bet kokio aliejaus yra maždaug 1000 kilokalorijų? Taigi bent jau teoriškai vegetarai perdien gali nesunkiai suvartoti tiek pat kalorijų, kiek ir mėsavalgiai. Dar daugiau: dalis vegetarų, kurie liaunasi valgę mėsą, pernelyg įsijaučia į saldumynus, keptas bulvytes ir bandeles, todėl, užuot numetę svorio, jo priauga.
Antra, žmonėms, nevartojantiems gyvulinės kilmės produktų, vienintelis papildomas energijos šaltinis yra jų pačių raumenys. Dėl to vegetarams būtina prisiversti kuo daugiau judėti. Iš mokslo pusės tai atrodo taip: judant organizmas netenka vos 5 proc. angliavandenio glikogeno, užtat gauna 95 proc. energijos pieno rūgšties pavidalu.
Vietoj išvados
Gydytojai dietologai sako, jog vargu ar būtų tikslinga rekomenduoti vegetarizmą ar žaliavalgystę žmogui, kuris nuo vaikystės kirto kotletus, košes ir sriubas. Tačiau šviežių vaisių ir daržovių privalo būti ant visų mūsų stalo kiekvieną mielą dieną. Šie produktai nepakeičiami nutukimo, vidurių užkietėjimo profilaktikai, sergant diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kelios dienos šviežių daržovių ir vaisių „dietos“ sveikatai irgi nepakenks – netgi priešingai: per jas praeis visi tinimai ir pabrinkimai, sunormalės žarnyno darbas.
Tačiau ir į tokią trumpalaikę žaliavalgystę nederėtų pulti stačia galva. Iš pradžių išbandykite vienos dienos „žalią“ dietą, ir jeigu jausitės gerai (gali tekti šiek tiek dažniau užsukti į tualetą, bet tai visiškai normalu), bus galima pasilaikyti dietos dar tris dienas. Turėkite omenyje, kad po to negalima iškart pulti prie baltymų turtingo maisto – pavyzdžiui, riebios mėsos. Grįžti prie normalios mitybos derėtų palaipsniui, per vieną dvi dienas. Ir geriausia tą daryti vasarą, kai gausu įvairiausių šviežių vaisių bei daržovių, o organizmui reikia mažiau riebalų ir angliavandenių.
