Nuomonę apie mėsos žalą žmogui išreiškusi moteris tikina, savo atžalą maitinanti veganiškai. Tai neva ne tik padeda išvengti įvairių ligų, bet ir padeda mažajam puikiai jaustis.
„Maitinti vaikus mėsa yra tas pats, kas mesti juos į šulinį. Maniškiam jau 3 metai ir visą gyvenimą valgo veganiškai. Ir yra labai energingas, sveikas“, - mintis dėstė moteris.
Tuo metu medikai sako, jog jei žmonės iš mitybos raciono išbraukia kažkokią produktų grupę, būtina žinoti, kokiais augalinės kilmės produktais juos reikėtų pakeisti.
Sutrinka sveikata, brendimas
Be to, vegetarinė ar veganinė mityba tinka ne visoms žmonių grupėms. Pavyzdžiui, moterims, su gausiais menstruaciniais ciklais, senyvo amžiaus žmonėms, kurių maistinių medžiagų įsisavinimas sutrikęs dėl amžiaus ypatumų, vaikams, nes jiems ir šiaip užtikrinti raciono įvairovę yra sudėtingiau, paaugliams, nes jiems reikalingas gausesnis kai kurių, ypač visaverčių baltymų turinčių, maisto produktų kiekis.
Dietistė Rūta Symenaitė sako, jog mėsa vaiko organizmui reikalinga dėl baltymų gausos, tinkamo nepakeičiamų aminorūgščių santykio, vitaminų bei mineralų. Augančiam vaikui baltymų reikia daugiau nei suaugusiam, dėl vyraujančios baltymų sintezės, nuolatinio augimo. Stingant baltymų vaiko mitybos racione, gali prasidėti tam tikros ligos, sutrinkti fizinis ir protinis brendimas.
„Gyvūninės kilmės baltymai yra visaverčiai, o augalinio maisto baltymai neturi optimalios nepakeičiamų aminorūgščių sudėties, todėl kai kurių aminorūgščių vaiko organizme gali trūkti. Kukurūzuose, kviečių gemaluose trūksta lizino aminorūgšties, pupose – metionino ir triptofano, bet pakankamai lizino.
Jei pasirenkama vegetarinė ar veganinė mityba vaikui, būtina idealiai subalansuota mityba. Visas nepakeičiamas aminorūgštis galime gauti valgydami įvairius derinius, tokius kaip grūdinės kilmės ir ankštinės kilmės produktus, ankštines daržoves ir sėklas. Tačiau, net ir suderinus tinkamai produktus, išlieka svarbus akcentas, jog organizmas baltymus iš gyvūninės kilmės pasisavina apie 95 proc., o iš augalinės tik – 60-80 proc., nes augalinio maisto baltymų ląstelės turi apvalkalus, kurio negali suardyti virškinimo fermentai.
Organizmas geba reguliuoti ir taupyti baltymus, jei jų stinga maiste, tačiau gaunant labai mažai baltymų, ši savybė prarandama. Aukščiausia biologine baltymų verte pasižymi motinos pienas, jautiena, kiaušiniai”, - aiškina R. Symenaitė.
Mitybos specialistė sako, jog naudinga pradėti vaiką maitinti lengvai virškinama mėsa, tai yra, triušiena, kalakutiena, veršiena, kurioje taip pat gausu baltymų bei iš šios mėsos rūšies organizmas geba daugiausiai pasisavinti geležies.
„Mėsoje gausu riebalų, tačiau jie nėra ribojami mažiems vaikams ir net labai svarbus energijos šaltinis. Mėsoje yra riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, K bei B grupės vitaminų, tokių mineralų kaip kalis, fosforas, natris, geležis, cinkas, magnis. Cinkas ir selenas yra vieni stipriausių antioksidantų, kurie stiprina organizmą, saugo nuo susirgimų.
Didžiausią maistinę vertę turi skerdienos mentė, nugarinė, kumpis. Kiauliena yra sunkiau virškinama, nes riebalai yra išsidėstę ne tik apie raumenį, bet taip pat įsiterpę tarp raumeninių skaidulų, kurių išpjaustyti neįmanoma. Paukštienos krūtinėlėje yra apie 92 proc. visaverčių baltymų, todėl rekomenduojama vartoti būtent šią paukštienos dalį”, - sako R. Symenaitė.
Nepadaukinti mėsos
Vaiko mityba nors ir turi būti visavertė, vertėtų nepamiršti, jog ji turi būti ir subalansuota. Todėl vien mėsa maitinti nereikėtų, taip pat nerekomenduojama jos ir padauginti.
„Kūdikiams mėsos turėtų pakakti 40-50 g, mažiems vaikams ir mokyklinukams – 70-80 g per dieną. Daugelis matome ne vieną pavyzdį, kai žmogus be mėsos sveikai nugyvena sau skirtą amžių, ir mums atrodo, tai sveika ir naudinga. Pradedame patys taip gyventi ir dar savo mažuosius įtraukiame į tokį gyvenimo būdą, galbūt ne visada gebėdami įvertinti pliusus ir minusus.
Turėtume vaikytis ne stebuklingų istorijų, naujausių mitybos madų, o išmokti suprasti savo organizmą. Mano nuomone, daugiau dėmesio reikia skirti individualizuotai mitybai, kai žmogus geba jausti savo kūną ir patenkinti jo poreikius. Galbūt vaikai ne be reikalo atsirenka mėgstamus nuo nemėgstamų maisto produktų, tačiau net ir čia turi būti ribos, kurias objektyviai turi įvertinti tėvai”, - teigė dietistė R. Symenaitė.
