„Visuomenės pokyčiai lemia padidėjusį sveikatos priemonių vartotojiškumą, kitaip žiūrima į sveikatą ir blogą savijautą. Internetas leidžia greitai gauti norimą informaciją, suteikia neribotą kiekį duomenų apie visus sveikatos ir jos priežiūros aspektus. Tačiau vienas dalykas yra turėti daug informacijos, o kitas – gebėti ją suprasti ir tinkamai panaudoti“, – sako „Gintarinės vaistininkės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Dažniausiai klaidas daro vyresni pacientai
L. Vanagaitė pažymi, kad vaistininkų pareiga yra padėti ir suteikti visą informaciją pacientui, ypač kai jis naudoja daugiau negu vieną vaistą, kada ir kaip juos gerti, kokiu metu, kokias pertraukas daryti ir su kokiu maistu derinti, rašoma pranešime spaudai.
„Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra netinkamas antibiotikų kurso gėrimas, vaisto vartojimo nutraukimas pasijutus geriau, nesugeriamas visas paskirtas vaistų kursas, keleto kompleksinių vaistinių priemonių su ta pačia veikliąja medžiaga naudojimas, per ilgas vaisto vartojimas, kuris sukelia pripratimą tai veikliajai medžiagai. Dažniausiai tai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie turi daugiau gretutinių ligų, naudoja daugiau paskirtų vaistų, todėl yra sunkiau sudėlioti tam tikrą vartojimo schemą, atsiranda daugiau šalutinių poveikių bei vaistų nesuderinamumas“, – vardija vaistininkė.
Dažniausiai nereceptinius vaistus arba maisto papildus įsigyja pats pacientas, kuris gali pasinaudoti pakuotėje esančia informacija apie produktą ir taip priimti sau pagrįstą sprendimą dėl jų pirkimo. Tačiau visada rekomenduojama tokio pobūdžio prekes pirkti fizinėse ar internetinėse vaistinėse, tokiu atveju vaistininkai gali padėti priimti teisingą sprendimą. Vaistinėse dirbanti komanda gali argumentuotai pasiūlyti pacientams geresnes alternatyvas.
„Užsiimant tinkamu gydymusi namuose, pasikonsultavus su vaistininkais, sumažinamas gydytojų darbo krūvis, nes didžiąją dalį sudaro pacientai, kurie skuba kreiptis pagalbos į medicinos įstaigas dėl nesunkių negalavimų“, – komentuoja L. Vanagaitė.
Jos teigimu, šalyje turime didelį pasirinkimą vaistinių, kuriose pagal poreikį galima gauti profesionalią vaistininko konsultaciją, todėl ir visuomenės pasitikėjimas vaistininkais ir jų gebėjimu konsultuoti vis auga.
Ką žinoti gydantis savarankiškai?
Pasak vaistininkės, nereceptinius vaistus galima vartoti savarankiškai – tai vaistai nuo karščiavimo, peršalimo, kosulio, gerklės ar galvos skausmo.
„Tik nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas nereceptinis preparatas gali turėti šalutinį poveikį, todėl juos taip pat reikia vartoti atsargiai. Neatsakingas ir savarankiškas gydymasis be reikiamų žinių gali būti pavojingas ir kartais netgi mirtinas. Be to, panašūs simptomai skirtingiems žmonėms arba tam pačiam asmeniui skirtingu metu gali būti gydomi nevienodai“, – konstatuoja L. Vanagaitė.
Kaip tinkamai pačiam gydytis namuose? Prieš tai vis tiek būtina pasitarti su specialistu – tai gali būti tiek gydytojas, tiek vaistininkas, kuris informuotų apie saugų bei veiksmingą vaistinių preparatų naudojimą, tinkamumą tam tikrai būklei ar simptomams mažinti. Atsakingas savarankiškas gydymas yra viena iš pirmųjų sveikatos apsaugos savigynos linijų ir turi didelę galią, kai pirmoji pagalba yra suteikiama laiku ir tinkamai. Tačiau rūpinimasis sveikata namie neturi remtis vien „Google“ paieškos rezultatais.
Kaip teisingai laikyti vaistus?
Daugeliui vaistų taikomi specifiniai laikymo reikalavimai, pavyzdžiui, saugoti nuo karščio ir drėgmės, UV saulės spindulių, nes jie turi savybių destabilizuotis ir prarasti savo veikimo savybes.
„Netgi skirtingos sudėties vaistų laikymas vienoje pakuotėje taip pat gali sumažinti jų veiksmingumą ir sukelti pavojų sveikatai. Be to, maži vaikai domisi spalvingomis detalėmis, o neretai tabletės būna įvairių formų ir spalvų, kartais gali jas supainioti su saldainiais. Senjorai, kurių atmintis silpnėja, gali prarasti budrumą ir susipainioti, pamiršti išgerti vaistus arba išgerti per daug bei perdozuoti“, – aiškina L. Vanagaitė.
Pasak jos, reikėtų vengti naudoti šeimos nariams paskirtus ir išrašytus vaistus, taip pat vaistų nederėtų skolintis iš kaimyno, ypač jeigu tai yra receptiniai vaistai, mat jie nėra vienodi visiems – dozės, instrukcijos ir šalutinis poveikis skiriasi priklausomai nuo asmens.
„Svarbiausia – skaityti etiketes. Pasirinkti vieną paskirtą vietą, nebent etiketėje nurodytas laikymas šaldytuve, nes vaistų laikymas vienoje vietoje užtikrina lengvą prieigą, ypač skubiosios pagalbos metu. Reikėtų tik atskirti geriamuosius ir išoriniam naudojimui skirtus vaistus. Geriamojo tipo yra lašai ir sirupai, o išorinio tipo – kremai, akių lašai, žvakutės. Pastarieji turėtų būti laikomi atskirose lentynose ar spintelėse. Tai gali sumažinti netinkamo vartojimo riziką“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Anot jos, negalima laikyti vaistų automobilyje, vienoje vietoje ar ten, kur gali patekti tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat aukštos temperatūros ar drėgnose vietose, pavyzdžiui, ant šaldytuvo, prie lango ar vonios kambaryje. Vaistų taip pat negalima laikyti ir šaldytuve, nebent tai nurodyta ant pakuotės. Griežtai negalima saugoti pasibaigusio galiojimo ar vaistų be etikečių.
„Jeigu vaistų nebereikia ar kokių nors namuose esančių vaistų galiojimo laikas yra pasibaigęs, patarčiau kuo greičiau juos saugiai supakuoti ir nunešti į artimiausią vaistinę, renkančią vaistus utilizavimui. Nemeskite pasibaigusio galiojimo vaistų į šiukšliadėžę ar unitazą – taip apsaugosite gamtą, kenksmingos medžiagos nepateks į vandens telkinius. Vaistinėse yra utilizuojami tik receptiniai arba nereceptiniai vaistai“, – akcentuoja L. Vanagaitė.
