Vieni iš pagrindinių vaiko sveikatos rodiklių, į kuriuos tėvams privalu atkreipti dėmesį ir reaguoti – vaiko vystymasis, psichomotorinė raida, ūgio, svorio pokyčiai, paauglystėje – elgesys, lytinio brendimo požymiai.
„Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad tėvai savo vaikų sveikata rūpinasi ir sveikatos problemų neatidėlioja. Per mano praktiką yra pasitaikę tik pavienių atvejų, kai buvo uždelsta atvesti vaiką medikų apžiūrai, nors jis turėjo sveikatos problemų“, – dalijasi patyrimu VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė.
Medikės kolegė, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, atkreipia tėvelių dėmesį į, atrodo, paprastus dalykus. „Į vaikų endokrinologą konsultacijos tėvai turėtų kreiptis, jeigu kūdikis prastai auga, daug ar dažnai atpila, prastai auga vaiko svoris, pasitaiko, kad būna vangus ar silpnas, arba yra itin ramaus būdo ir vėluoja jo psichomotorinė raida“, – vardija gydytoja N. Smetanina.
Atkreipti dėmesį tėvams vertėtų, jeigu vaikui laiku neprasideda arba per anksti prasideda lytinis brendimas, jei brendimas netolygus, mergaitėms – nereguliarus mėnesinių ciklas. Vaikų endokrinologo konsultacija taip pat rekomenduojama, jeigu vaiką kankina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, jei kraujyje randamas padidėjęs gliukozės kiekis, jei šlapime aptinkama gliukozės, jeigu greitai krinta svoris, kurį lydi karščio pylimas ir prakaitavimas, jei padidėjęs kraujospūdis, būna kraujospūdžio pakilimo priepuolių; jei slenka plaukai, depigmentuojasi oda (formuojasi baltmė).
Nutukimas – didelė blogybė
Dažniausiai, anot vaikų endokrinologės, pasitaikantys vaikų endokrinologiniai susirgimai – augimo sutrikimai, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija, brendimo sutrikimai. Tėvai turėtų sunerimti pastebėję, kad jų vaikas yra labai žemo arba labai aukšto pagal savo amžių ūgio, jei turi antsvorio.
„Būtina atkreipti dėmesį į nutukusius vaikus, kurių vis daugiau, – akcentuoja N. Smetanina. – Jeigu vaiko tėvai yra nutukę, neretai ir jų vaiko nutukimas laikomas normaliu, bet tai nėra norma – klaidinga taip manyti. Didelė rizika, kad nutukusiam vaikui vėliau kils nutukimo komplikacijų, tokių kaip atsparumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, dislipidemija, kardiovaskulinės sistemos ligos, kepenų steatozė ar policistinių kiaušidžių sindromas. Todėl vaiką, turintį antsvorio, būtina kuo anksčiau atvesti pasikonsultuoti pas vaikų endokrinologą, stengtis nepriaugti daugiau svorio, koreguoti metabolinius ir hormonų pokyčius.“
Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama gydyti vaiką, tuo mažiau išsibalansuoja jo sveikata. Deja, lėtinių autoimuninių ar genetinių ligų išvengti neįmanoma. Galima sumažinti tik su nutukimu susijusią riziką, todėl reikia kuo anksčiau pradėti vaiko svorio korekciją.
„Svarbu nuo mažens perteikti vaikui sveikos mitybos principus, skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą, rinktis skaidulų praturtintą maistą, mažinti gyvulinių riebalų kiekį maiste, riboti greitų angliavandenių, ypač saldžiųjų gėrimų ir saldumynų vartojimą, kuo rečiau valgyti greitojo tipo maistą“, – pataria N. Smetanina.
Endokrinologė rekomenduoja, pakeitus mitybą, skatinti vaiko fizinį aktyvumą, dalyvavimą aktyvioje veikloje. Vaikui svarbu, kad tėvai jį palaikytų, todėl geriausia mokyti jį savo pačių pavyzdžiu. Taigi nutukimo ir jo nulemtų ligų profilaktika – visos šeimos sveikas gyvenimo būdas.
Mergaičių lytinis brendimas
Nuo sausio Dainavos poliklinikos gydytojų specialistų komandą papildysianti mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė apibrėžia lytinio brendimo laikotarpį kaip vieną iš svarbiausių mergaitės vystymosi etapų. Įtakos jam turi paveldėtų, įgimtų ir asmeninio vystymosi faktorių visuma.
Lytiniam brendimui būdingi mergaitės organizmo pakitimai prasideda daug anksčiau nei išoriniai brendimo požymiai. Pirmiausia aktyvėja galvos smegenų dalies – pagumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos veikla. Tai yra svarbiausių endokrininių funkcijų reguliavimo centrai, jie reguliuoja augimą, skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų veiklą. Taigi pirmasis mergaitės brendimo požymis yra augimo tempų pagreitėjimas (augimo šuolis). Kartu atitinkamai turi didėti kūno masė, aktyvėti skydliaukės veikla (kartais – nedaug).
Dažniausiai brendimas prasideda krūtų didėjimu. Iš pradžių gali augti tik viena krūtis, vėliau abi didėja tolygiai. Krūtų didėjimas turėtų prasidėti ne jaunesnėms nei 8, bet ir ne vyresnėms nei 13 metų mergaitėms. Nuo krūtų vystymosi pradžios iki menstruacijų pradžios dažniausiai praeina 2,5–3 metai.
Konsultuotis dėl galimo lytinio vystymosi sutrikimo, anot gydytojos, būtina, jeigu:
fizinis vystymasis neatitinka amžiaus: per mažas ar per didelis ūgis, svoris;
pastebėjote (ar įtariate), kad išoriniai lyties organai vystosi netaisyklingai;
jeigu nors vienas lytinio brendimo požymis atsirado jaunesnei nei 8 metų mergaitei;
jeigu 13 metų mergaitei nesivysto (nedidėja) krūtys: jeigu per 3 metus nuo krūtų didėjimo pradžios neatsirado mėnesinės;
jeigu nėra mėnesinių 15 metų mergaitei, nors ir didėja krūtys;
prasidėjęs lytinis brendimas neprogresuoja ar buvę brendimo požymiai išnyko.
Augimo nereikia bijoti
Brendimo laikotarpiu tolygiai turi didėti ūgis ir svoris (kūno masė), formuotis mergaitiškam tipui būdingas poodinis riebalinis audinys, kuriame, beje, taip pat vyksta moteriškų hormonų sintezė.
Taigi brendimą teigiamai veikia normalus ūgio ir svorio tolygus didėjimas, o didelį neigiamą poveikį gali turėti svorio kritimas ar maisto produktų kiekio ir kaloringumo ribojimas.
„Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorio rodiklius galima rimtai sutrikdyti lytinį brendimą ir menstruacijų ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys – pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, – pabrėžia mergaičių ginekologė J.M.Kiesylytė. – Ankstyvas ar vėlyvas motinos ar šeimos (giminės) narių lytinis brendimas nekeičia mergaitės brendimo vertinimo kriterijų.“
Pirmiausia – pokalbis, po to – gydymas
Vaikų ligų specialistės, be pagrindinės savo misijos – gydymo, pabrėžia ir bendravimo su vaikais svarbą.
Mergaičių ginekologė J. M. Kiesylytė teigia, kad ginekologinę konsultaciją sudaro ne tik ginekologinis ištyrimas, bet ir pašnekesys su mergaite, siekiant suformuoti teigiamą gydymosi ir apžiūros nuostatą.
„Vaikų ligų gydytojui itin svarbu rasti būdą, kaip prakalbinti vaiką. Ne paslaptis, kad vaikams vizitas pas gydytoją nėra malonus, tad mūsų užduotis – pasiekti, kad konsultacijos metu vaikas nejaustų streso, – pabrėžia Dainavos poliklinikos vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A.Tamulevičienė. – Būtina sukurti betarpišką atmosferą bendraujant tiek su penkiamečiu, tiek su penkiolikamečiu, kalbėtis kaip su sau lygiu, pelnyti jo palankumą ir tapti gydytoju draugu, kuris ne tik gydo, bet ir išklauso, pataria.“
