Psichologė Hanna Fiialko teigia, kad piniginės dovanos gali turėti teigiamą poveikį, jeigu vaikai nuo ankstyvo amžiaus yra tinkamai mokomi apie pinigus. „Vaikai mūsų neklauso, jie mus stebi, todėl net mažos pamokos, tokios kaip „eik nusipirk sau saldainį“, gali padėti formuoti jų supratimą apie pinigus ir jų vertę. Toks suvokimas prasideda dar vaikystėje, kai jie stebi suaugusiųjų pirkinius ar jų elgesį parduotuvėje. Nereikia bijoti dovanoti pinigines dovanas, reikia bijoti neįdiegti suvokimo apie juos“, – sako specialistė.
Pasak psichologės, jau nuo 6–7 metų amžiaus vaikai pradeda mąstyti logiškai, todėl pinigai tampa ne tik instrumentu patenkinti greitąsias poreikio refleksijas, bet ir įrankiu ugdyti atsakingus sprendimus. „Jeigu vaikai nuo mažens nebus mokomi tinkamai elgtis su pinigais, vėliau dovanoti pinigai gali būti išleidžiami nesąmoningai, nesuprantant jų tikrosios vertės. Taigi svarbu, kad tėvai kuo anksčiau pradėtų aiškinti vaikams apie finansinį raštingumą“, – priduria H. Fiialko.
Tėvų ir senelių požiūriai į dovanojamų pinigų sumas
Nuomonės apie tai, kiek pinigų tinkama dovanoti vaikams per gimtadienius, skiriasi. Nors kai kurie tėvai laikosi nuosaikaus požiūrio, kiti nori, kad vaikas turėtų daugiau laisvės pasirinkti, kaip naudoti dovanas.
„Per sūnaus gimtadienį dedame apie 50 eurų į vokelį. Manome, kad tai gera suma vaikui, kad jis galėtų nusipirkti ką nors, kas jam tikrai patinka, bet ne per didelė, kad galėtų ja neatsakingai disponuoti. Stengiamės ugdyti jo finansinį atsakingumą“, – pasakoja tėvai Justina ir Paulius.
Močiutė Dana, dovanodama anūkui pinigus, turi kiek kitokį požiūrį: „Anūkams visada dedu po 100 eurų, nes man svarbu, kad jis turėtų galimybę nusipirkti tai, ko nori, bet taip pat pradedu kalbėti apie tai, kaip svarbu taupyti. Kai buvome maži, pinigai buvo retenybė, o dabar noriu, kad jis suprastų jų vertę.“
Šeimos draugė Daiva, dažnai dovanojanti pinigus draugų vaikams, pastebi: „Per draugų vaikų gimtadienius dažniausiai dovanoju nuo 30 iki 40 eurų. Tikiu, kad tai tinkama suma, ypač kai tėvai gali kartu su vaiku prižiūrėti, kur tie pinigai bus panaudoti – ar tai būtų žaislai, ar išvyka.“
Finansinio raštingumo svarba
Psichologė H. Fiialko pabrėžia, kad vaikų finansinis raštingumas turi būti ugdomas kuo anksčiau. Vaikams svarbu parodyti, kad pinigai nėra tik priemonė patenkinti savo norams, bet ir atsakomybė. „Jeigu vaikas augo be aiškaus suvokimo apie pinigų vertę, su laiku gali atsirasti impulsyvus jų išleidimas arba atvirkščiai – polinkis per daug taupyti ir neleisti sau nieko“, – sako specialistė.
Be to, svarbu leisti vaikui prisiimti atsakomybę už savo pinigus. H. Fiialko pateikia pavyzdį, kaip tai galima padaryti jau pradinėje mokykloje:
„Kai prasideda mokykla, vaikas gali turėti dienpinigius. Tėvai gali suteikti vaikui savaitės biudžetą ir leisti jam pačiam nuspręsti, kaip ir kada jį išleisti. Galbūt pirmą savaitę vaikas visus pinigus išleis vienu kartu, tačiau su laiku supras, kad geriau paskirstyti juos visai savaitei. Pavyzdžiui, galbūt vaikas pačią pirmą dieną prisipirks bandelių ir skanėstų, tačiau kitomis dienomis, matydamas, kaip kiti klasiokai valgo bandeles, jam nebebus smagu ir jis tikrai apie tai susimąstys.“
Fiialko taip pat pažymi, kad tėvai neturėtų bijoti kalbėti su vaikais apie pinigus. „Dažnai suaugusieji vengia diskutuoti apie finansus su vaikais, manydami, kad tai per sudėtinga ar gali sukelti nerimą. Tačiau kalbėjimas apie pinigus ankstyvame amžiuje padeda išvengti būsimų sunkumų ir formuoja sveiką požiūrį į finansinę atsakomybę“, – sako ji.
Pasak psichologės, svarbu, kad vaikai suvoktų ne tik tai, jog pinigai yra būtini norint įsigyti norimus daiktus, bet ir tai, kad jie reikalauja atsakingo planavimo. „Leisdami vaikui savarankiškai disponuoti pinigais, galime pastebėti jo elgesio modelius – ar jis linkęs išleisti viską iš karto, ar taupyti ilgesnį laiką. Tai puikus momentas mokyti apie biudžeto planavimą ir išlaidų kontrolę, nes finansinio raštingumo įgūdžiai susiformuoja per praktinę patirtį“, – priduria H. Fiialko.
Be to, psichologė pabrėžia, kad svarbu išvengti „gelbėtojo sindromo“, kai tėvai skubiai papildytų vaiko piniginę, jei šis išleido visus pinigus. „Tokiose situacijose vaikas nepatiria natūralių pasekmių ir nesuvokia savo sprendimų atsakomybės. Tėvų užduotis yra leisti vaikui mokytis iš savo klaidų ir padėti jam suprasti, kaip efektyviau planuoti biudžetą ateityje“, – sako ji.
Teksto autorė: Gabrielė Orševskytė.
