Demografai aiškina – žmonės neskuba susilaukti vaikų dėl karo grėsmės, finansų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Santaros klinikose reanimacijos skyrius – kone perpildytas. Santaros klinikų kardiologas sako, kad ten pacientai dažniausiai atsiduria jau sunkios būklės.
„Ūmūs susirgimai – tai yra ūminiai koronariniai sindromai, miokardo infarktas, taip pat lėtinių ligų paūmėjimai – tai yra širdies nepakankamumas“, – pasakoja kardiologas, Santaros klinikų gydytojas Rokas Šerpytis.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje – nuo jų šiemet numirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų.
Tačiau, nors ir pamažu, statistika gerėja – šiemet nuo kraujotakos sistemos ligų, palyginus su 2022 metais, mirė trimis tūkstančiais mažiau. Medikai tvirtina, jog prie to prisideda širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos.
„Tokiu būdu nustatomi tie labai didelės rizikos pacientai, jiems skiriama labai agresyvi prevencija ir vaistais, ir gyvenimo būdo korekcija“, – sako R. Šerpytis.
Mirtingumas sumažėjo dėl COVID-19
Šiek tiek mažėja ir bendras mirtingumas. Pernai iš viso mirė 37 tūkstančiai žmonių – tai beveik 6 tūkstančiais mažiau negu 2022 m.
„Mirė kiek daugiau moterų nei vyrų. 18,9 tūkstančių moterų ir 18,1 tūkstančio vyrų“, – teigia Higienos instituto atstovėŽilvinė Našlėnė.
Be kraujotakos ligų kitos išskiriamos mirties priežastys yra piktybiniai navikai – dėl šių mirė 21 procentas, dėl išorinių mirties priežasčių – 6 procentai mirusiųjų.
„Dažniausiai tai yra nelaimingi atsitikimai bei savižudybės, kurios dažnesnės yra vyrų tarpe ir jos sudarė virš 27 procentų, tuo tarpu tarp moterų – 18 procentų“, – kalba Ž. Našlėnė.
Demografas sako, kad mirtingumo lygis sumažėjęs dėl praėjusio COVID-19 viruso. Tą parodo ir išaugusi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
„Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė netgi aplenkė ir pasiekė visų laikų aukščiausią rodiklį, kalbant ypatingai apie vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kuri buvo viena trumpiausių Europos Sąjungoje. 2021 metais nukrito iki 69,6, beveik dviem metais, tai dabar mes turim 72,86“, – pasakoja Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys.
Mažėja ir gimstamumas
Taip pat demografas pastebi, kad gyventojai vis labiau prižiūri savo sveikatą.
„Keičiasi gyventojų praktikos – tiek kalbant apie alkoholio vartojimą, apie kitus žalingus įpročius, taip pat mitybą“, – aiškina Vilniaus universiteto docentas.
O mažėja ne tik mirtingumas, bet ir gimstamumas. Per penkerius metus gimstamumas sumažėjo daugiau nei 17 procentų. Štai 2023 metais gimė vos 21 tūkstantis. O per aštuonerius metus gimusiųjų sumažėjo beveik trečdaliu.
„Šiais metais pagal pirmus 6 mėnesius Lietuvoje yra gimę apie 9,3 tūkstančius vaikų, tai jei tokia tendencija išliks ir likusiąją metų dalį, tai gali būti, kad šie metai bus pirmieji metai, kada nepasieksime 20 tūkstančių gimusiųjų ribos“, – teigia Valstybės duomenų agentūros atstovas Dovydas Balčiūnas.
Baiminasi karo, neleidžia finansai
Demografas teigia, kad viena iš priežasčių – žmonės baiminasi dėl savo ir vaikų ateities, karo nuojauta prisideda prie nenoro susilaukti vaikų. Taip pat dažnai tėvams išlaikyti vaikus būna per sunku finansiškai, jaunimas linkęs daugiau laiko skirti sau.
„Karo grėsmės būtent akivaizdoje dalis žmonių tiesiog nusprendžia atidėti vaikų susilaukimą ramesniems laikams“, – tikina Daumantas Stumbrys.
Demografai pastebi, kad lietuviai užima itin aukštą vietą pagal mirtingumą avarijose ar kituose nelaiminguose atsitikimuose. O išvengiant tokių mirčių, statistika iškart pagerėtų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Vertybės peršamos netinkamos.
