Ką daryti norintiems išvengti nemalonių vasarojimo pasekmių, kokių taisyklių reikėtų laikytis, kad vasaros atostogų nesugadintų ligos? Patarimais dalinasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė.
Pavojingi veiksniai
Ausų, nosies ir gerklės negalavimai vasaros metą gali išsivystyti dėl kelių provokuojančių veiksnių:
- Staigūs temperatūros pokyčiai, kai organizmas nespėja greitai prie jų adaptuotis.
- Drėgmė ir karštis – palankiausios sąlygos infekcijoms plisti.
- Kondicionuotas oras. Saugus skirtumas tarp išorės ir kondicionuojamo oro temperatūros turi būti ne daugiau kaip 7 laipsniai (pagal kondicionierių įrangos specialistų rekomendacijas).
- Reikėtų vengti hipoterminę būklę provokuojančių veiksnių: gausūs šalti gėrimai, ledai, ilgas buvimas šaltame vandenyje.
Sušilus orams padažnėja susirgimų otitu
Mūsų klausomoji landa nėra didelė, siekia tik apie 1,5 ml tūrio. Prasidėjus išorinės ausies klausomosios landos uždegimui (išoriniam otitui), jos tūris ima mažėti dėl šios landos odos patinimo, paraudimo (infekcijos), todėl pradeda skaudėti ausį, blogėja klausa, gali atsirasti ausies pilnumo jausmas, išskyrų iš jos, gali varginti galvos skausmai. Jei ausys po maudynių gerai neišsausinamos ir drėgmė jose užsilaiko, ji kartu su šiltu oru sudaro labai palankias sąlygas infekcijai plisti. Todėl prieš lipant į vandenį ausis reikėtų apsaugoti kištukais, gobtuvu, maudymosi kepuraite jei pacientas linkęs sirgti ausų ligomis.
„Galima pasinaudoti ir buitinėmis priemonėmis. Gniužulėlį vatos suvilgyti bet kokiu riebalu (aliejumi, kremu), nuspausti perteklinį jo kiekį ir įsikišti į ausis. Jei į ausų landą visgi pateko vandens, sudrėkusią vatą pakeičiame sausa, kad ši sugertų likusią drėgmę“, – ligoninės pranešime spaudai pataria gydytoja otorinolaringologė D. Šimulynienė.
Ausų uždegimai pirmiausia pradedami gydyti vietinio poveikio įvairios sudėties lašais ar tepalais (antibiotikais, priešgrybeliniais, gliukokortikoidais, skausmą malšinančiais). Medikė perspėja, kad kai kurių medikamentų otitui gydyti sudėtyje yra komponento, pasižyminčio ototoksiškumu (tai yra klausos pažeidimas dėl cheminių medžiagų poveikio), todėl svarbu nepradėti gydytis savo nuožiūra, vaistus vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Pagalba užgultoms ausims
Neretai po nardymo užgula ausis. Taip atsitinka dėl išorinės ir vidinės klausomosios landos slėgio skirtumo. Norintiems išvengti ausų užgulimo, reikėtų palaukti kelias ar keliolika minučių, tuo pat metu kramtyti kramtomą gumą ar pūsti balionus. Šie metodai padeda išlyginti slėgių skirtumą tarp išorinės ir vidinės klausomosios landos. Jeigu žmogus nesloguoja ir nosyje nėra mechaninių pakitimų (polipų, lėtinio sinusito, ūmios slogos, nosies pertvaros iškrypimo), o po maudynių užgulė ausis, tuomet galima pašokinėti palenkus galvą ir/ar švelniai „prasipūsti ausį“: įkvėpti, užspausti nosį ir bandyti įkvėptą orą pūsti „per ausis“.
Oras tokiu būdu bus pučiamas pro jungiamąjį (vadinamąjį Eustachijaus) vamzdį, kuriuo jungiasi nosis su ausimi. Kai užgulimas nepraeina ilgėliau, gydytojai su specialia priemone (su padidinamuoju stiklu prijungta pompa) švelniai, netraumuodami gali pajudinti būgnelį ir klausa pagerėja. Jei to nepakaktų, tuomet medikai su specialia įranga atlieka ausų prapūtimus. Dėl slėgio skirtumo užgulimas juntamas ir kylant bei leidžiantis lėktuvui.
Otorinolaringologė D. Šimulynienė pataria dar prieš skrydį pakramtyti kramtomosios gumos ar stipriai džiovintų vaisių (vaikams, kurie nevartoja kramtomos gumos) – taip ,,treniruojamas slėgio išlyginimo mechanizmas“, o sloguojant gerokai iš anksto prieš skrydį būtina susilašinti lašų nuo slogos (gleivinę sutraukiančių, priešalerginių vaistų).
Kaip tinkamai prižiūrėti ausis?
Ausims nebūtina kasdienė priežiūra. Jose yra natūralią apsauginę funkciją atliekančios sieros, su kuria iš ausų pasišalina nešvarumai, negyvos ląstelės. Siera apsaugo nuo uždegimų, nes jos terpė yra silpnai rūgštinė ir bakterijos joje neišgyvena. Pasikeitus odos ph (pvz., baseino vanduo keičia odos ph struktūrą, taip pat ir sieros ph), ji tampa daugiau šarminė ir palankesnė bakterijoms daugintis.
Nors siera mums reikalinga, jos buvimas žmonėms nepriimtinas – kai matosi ties ausies landa, tai neestetiška. Pavalyti ausis higienos tikslu patys galime, bet tik negiliai, kad neprisidarytume bėdų: krapštukais pažeidę natūralų odos barjerą sudarysime sąlygas infekcijai plisti, galime nustumti sieros kamštį giliau arba net pažeisti ausies būgnelį. Geriau ir saugiau sieros kamštį pašalins šeimos gydytojas ar gydytojas otorinolaringologas. Po atliktų procedūrų gali reikėti ir vaistų: purškalų į ausį, kurie sierą grąžina į silpnai rūgštinę terpę, purškalų ar alkoholio turinčių lašų (juos galima vartoti, kai esame tikri, jog nepažeista vidinė ausis, ausies būgnelis).
Burnaryklės ir gerkliaryklės ligos nėra vien šaltojo sezono problema
Burnaryklės ir gerkliaryklės ligų priežastys dažniausiai yra hipotermija, staigūs temperatūros pokyčiai, šalti gėrimai, dėl kurių sumažėja vietinė gerklės gleivinės apsauga, ar net per ilgas buvimas saulėje. „Svarbi žmogaus imuninė sistema: jei ji stipri, tai stiklinė šalto gėrimo vargu ar išprovokuos negalavimus, bet jeigu turite lėtinių ligų (cukraligė, astma, reumatas, sinusitas ir kt.), jos gali turėti įtakos ir peršalsite greičiau. Dėl drėgmės ir karšto oro vasarą susidaro idealios sąlygos infekcijai greičiau ir lengviau plisti, todėl vasarą daugiau stebima komplikacijų“, – sako gydytoja D. Šimulynienė.
Ūminiam tonzilitui (ryklės skausmas) būdinga staiga iki 38–40 laipsnių pakilusi kūno temperatūra, ūmus gerklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, paraudusios ir patinusios, pūlingomis apnašomis pasidengusios gomurinės tonzilės (migdolai). Taip pat veikiant infekciniams procesams (virusams, bakterijoms) gali išsivystyti ir ryklės sienelės uždegimas (faringitas). Bakteriniai faringitai gydomi antibiotikais, o virusiniai – simptomiškai: švelnus, neaštrus, ne karštas ir ne šaltas maistas, burnos dezinfekavimo skysčiai, pastilės, purškalai ir t.t. Jei vargina labai stiprus skausmas, galima išgerti vaistų nuo skausmo, temperatūrai pakilus daugiau kaip 38 laipsniai – vaistų nuo temperatūros, o esant nosies užgulimui susilašinkite nosies gleivinę sutraukiančių vaistų į nosį. Negalima skalauti gerklės ar nosies maudyklų vandeniu, nes ir skaidriausiame paplūdimio vandenyje yra daugybė mikroorganizmų, kurie gali pabloginti ligos eigą.
Neretai pacientą išgąsdina gerklų uždegimas (laringitas), kai ne tik jaučiamas ryklės skausmas, bet ir užkimstama ar net visiškai netenkama balso. Tokiu atveju pagrindinis gydymas yra tyla, reikia gerti daug šiltų skysčių, rinktis švelnų maistą (imbieras, citrinos, medus šiuo metu netinka). Prireikus antibakterinį gydymą paskirs gydytojas.
Didelis karštis – tikras iššūkis nosies gleivinei
Netekusi skysčio gleivinė tampa sausesnė ir lengviau pažeidžiama. Neretai sudžiūvęs, prilipęs sekretas nukrapštomas pirštais. Taip galima iš nosies pašalinti dalį gleivinės, o tada prasideda kitos bėdos. Yra įvairūs jūros vandens purškalai, ypač tinka su alijošiumi, kuris veikia kaip drėgmę išlaikantis komponentas, kurie padeda tą sekretą sudrėkinti, suminkštinti, pašalinti išsipučiant nosį. Jei to nepakanka, yra lašai, tepalai, purškalai aliejiniu pagrindu, kurie ir sutepa gleivinę.
Nosies gleivinei perdžiūvus ji tampa plonesnė, į paviršių iškyla smulkūs kapiliarai ir stipriau papūtus nosį ar pakrapščius, ima kraujuoti. „Jei kraujuoja ilgiau ir gausiau, ant vatos gumulėlio užlašinkite vaistų nuo slogos(gleivinę sutraukiančių), jį įsidėkite į abi nosies landas, palenkite galvą į priekį ir, stipriai suspaudę nosies šnerves, pasėdėkite 5–7 min., kad kraujas sukrešėtų. Atlošti galvos negalima, nes kraujas nuteka į virškinamąjį traktą, gali sukelti pykinimą, vėmimą. Jeigu kraujavimas intensyvus, reikėtų kreiptis į otorinolaringologą“, – kraujavimo iš nosies stabdymo būdus komentuoja gydytoja D. Šimulynienė.
Po nardymo nosyje pajutus skausmą, tempimą, diskomfortą, rekomenduojama išsitepti nosies gleivinę tepaliuku aliejiniu pagrindu – taip nosies gleivinė apsaugoma nuo perdirginimo, perdžiūvimo ir neigiamo vandens poveikio.
Sinusų uždegimas gali užklupti ir vasarą
Sinusai ar prienosiniai ančiai yra kaulinė kišenė, išklota tokia pačia nosies gleivine. Jeigu serga nosis, sirgs ir prienosiniai ančiai. Esant virusinės kilmės sinusitui, temperatūra neaukšta, bet žmogus jaučia diskomfortą, nosies pilnumą, išpučia gelsvos ar žalsvos spalvos išskyras, sunkiau prakvėpuoja, sutrinka miego kokybė, kartais skauda galvą. Gydymas beveik toks pat kaip ūmios slogos: lašai į nosį, kad išpūsti sekretą iš nosies būtų lengviau ir kvėpuoti būtų laisviau, priešalerginiai geriamieji vaistai, sudėtiniai preparatai, kurie turi gleivinę sutraukiančio ir priešalerginio komponento. Kartais gali užtekti vos vieno preparato.
„Anksčiau vyravo nuomonė, kad sinusitas gydomas tik antibiotikais, tačiau anksčiau nebuvo tokios gausios preparatų pasiūlos, ištyrimo galimybių – radiologinių, endoskopinių, kompiuterinės tomografijos, kurie leidžia tiksliau, greičiau diagnozuoti sinusitą ir parinkti gydymą. Dabar antibiotikai skiriami tik gerai ištyrus sinusito kilmę ir esant tam tikriems tyrimų rodikliams“, – aiškina gydytoja otorinolaringologė D. Šimulynienė.
Jei susirgęs sinusitu žmogus po kelių dienų jaučiasi neblogai, nekarščiuoja, nėra galvos skausmų, akių patinimų, galima mėgautis saule, maudytis, tačiau nardymą reikėtų atidėti vėlesniam laikui, kai visiškai pasveiks.
