Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius, LSMU Vidaus ligų klinikos gydytojas Alvydas Unikauskas išsklaidys daugybę mitų, kuriais yra apipinta geležis, bei papasakos, kaip galima patiems nustatyti, jog organizmui jos trūksta.
Kaip galime patys nustatyti, jog organizmui trūksta geležies?
Nuovargis, svaigimas, dusulys – šiems simptomams galima rasti itin paprastą paaiškinimą: dėl geležies stokos organizmas negauna pakankamai deguonies. Vis tik, daugelį domina klausimas, kodėl esant geležies trūkumui atsiranda dar vienas keistas simptomas – pradeda šalti rankos bei kojos?
„Trūkstant geležies, organizmui trūksta ir deguonies. Ką tuomet daro mūsų organizmas? Smegenys siunčia signalą, kad būtų užtikrintas pakankamas kraujo (deguonies) kiekis gyvybiškai svarbiems organams palaikyti, pavyzdžiui, širdžiai ir kepenims. Ten, kur nėra gyvybiškai svarbių audinių, sutraukiamos kraujagyslės. Daugiausiai tokių audinių yra kojose ir rankose“, – pasakoja gydytojas A. Unikauskas.
Kartais net patiriant visus paminėtus simptomus, gali būti sudėtinga suprasti, jog organizmui trūksta būtent geležies. Tačiau daktaras atskleidžia vieną metodą, galintį padėti suprasti situaciją tuoj pat.
„Paprasčiausias būdas patikrinti, ar organizmui trūksta geležies – patempti akies voką žemyn ir pasižiūrėti, kokios spalvos yra gleivinė. Normaliu atveju ji turėtų būti ryškiai rausva. Taip pat galima pasižiūrėti, ar delne gerai matomos linijos. Jei linijų beveik nesimato, tai gali būti mažakraujystės požymis“, – dalinasi profesorius.
Kokiai žmonių grupei dažniausiai gresia geležies trūkumas?
Viena iš laidos pašnekovių, grupės „Lietuvaitės“ narė Simona Mišeikienė, paklausta, kaip kovoja su savo mažakraujyste – iš karto įvardino geležies praturtintus maisto produktus, kuriuos vartoja reguliariai.
„Nuo mažens valgau burokėlius, raudoną mėsą, jautieną, geriu granatų sultis“, – dalinasi dainininkė.
Gydytojas antrina pašnekovei, teigdamas, jog vienas svarbiausių geležies šaltinių yra raudona mėsa. Tad propaguojant augalinės kilmės mitybą, gali atsirasti papildomų iššūkių.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad būtent šiai žmonių kategorijai gali tekti papildomai ieškoti būdų, kaip užtikrinti pakankamą geležies kiekį organizme.
„Tikėtina, kad nevartojantiems mėsos teks gerti papildomai geležies, nes iš daržovių ir vaisių organizmas tiek geležies, kiek jam reikia, nepasisavins. Be to, veganams ir vegetarams yra patartina darytis kraujo tyrimus dažniau ir nuolat stebėti, kokia yra situacija“, – teigia vaistininkė J. Aleknienė.
Taip pat vaistininkė dalinasi, kad į vaistinę ieškoti geležies preparatų dažniausiai atvyksta labai tikslingos žmonių grupės. Jos ir turėtų labiau stebėti save ir pastebėjus pokyčius organizme, kreiptis į gydytoją.
„Yra dvi žmonių kategorijos: viena – tai tie, kuriems gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą, paskiria receptinius vaistus, o kita – tie, kurie skundžiasi jau minėtais simptomais. Dažniausiai į pastarąją kategoriją patenka nėščiosios, paaugliai ir moterys, patiriančios gausias menstruacijas”, – sako specialistė.
Kaip taisyklingai vartoti geležį ir kokie gali būti galimi šalutiniai poveikiai, laidoje plačiau dalinasi „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
Intymi higiena brandžiame amžiuje – be tabu
Kita itin svarbi „Kviečiame daktarą“ laidos dalis – pokalbis apie intymią higieną brandžiame amžiuje su „Antėja“ tinklo akušere-ginekologe Gintare Čipiniene.
Prasidėjus menopauzei, moters organizmas patiria daug pokyčių. Dažnai keičiasi ne tik fizinė sveikata, veikiama besikeičiančio hormonų kiekio, bet ir psichinė būklė. Deja, šie pokyčiai ne visuomet būna malonūs.
„Moteris keičiasi visais gyvenimo etapais, tačiau menopauzės metu itin pakinta hormonų pusiausvyra. Šiuo laikotarpiu reikšmingai sumažėja estrogenų ir progestinų kiekis. Keičiasi ir lytinių organų anatomija – oda sausėja, makštyje mažėja raukšlių, sumažėja gleivių sekrecija,“ – pasakoja akušerė-ginekologė.
Tad kyla klausimas: kaip tinkamai pasirūpinti intymia higiena šių pokyčių sūkuryje? Rinkoje šiuo metu yra daugybė produktų, skirtų intymiai higienai palaikyti. Tačiau ar visi šie produktai iš tiesų yra veiksmingi ir apskritai reikalingi? Plačiau apie tai pasakoja „Antėja“ tinklo gydytoja.
„Brandžiame amžiuje moterys dažnai pajunta diskomfortą – sausumą, niežulį. Įprastinės higienos priemonės, tokios kaip paprastas apsiprausimas, dažnai nebepakanka. Svarbu atkreipti dėmesį, kad moterys bet kuriame amžiuje neturėtų naudoti „aštrių“ ir smarkiai dezinfekuojančių prausiklių. Kartais tas nešvarumas yra labiau mūsų galvoje. Dabartinėse reklamose propaguojamas požiūris, kad reikia nuolat praustis ir naudoti kažką labai įspūdingo, tačiau realybė rodo, kad dažniausiai užtenka paprasto vandens. Vis dėlto, brandžiame amžiuje dažnai prireikia ir drėkinančių priemonių, todėl reikėtų papildyti savo rutiną drėkinančiais kremais, skirtais sausai ir jautriai odai,“ – teigia akušerė-ginekologė.
Daugiau vertingų patarimų, kaip jaustis gerai ir tinkamai pasirūpinti savimi sulaukus brandaus amžiaus, išgirskite laidoje „Kviečiame daktarą“.
