Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.
Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio teigimu, stresą patiria kiekvienas žmogus. „Mes kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, motyvuojanti efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai. Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos. Stresą gali sukelti tokios situacijos kaip šeimą užklupusios ligos, darbo praradimas, santykių griuvimas, finansinės problemos ir pan. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai jaučiamas per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, jis tampa labai pavojingas“, – teigia prof. V. Budrys.
Gyventojai stresą bando išrėkti
Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, jog 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė neigiamus streso simptomus. Daugiausiai su stresu apklaustieji siejo suprastėjusią nuotaiką ir jos svyravimus (85 proc.), padidėjusį nervingumą ir irzlumą (74 proc.), kas trečias gyventojas įvardijo nusilpusį imunitetą. Apklausos rezultatuose pastebima tendencija, kad didžiuosiuose miestuose streso lygis gerokai didesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose – tik 8 proc. Vilniaus gyventojų pastaraisiais metais nejuto streso simptomų, kai rajonų centruose ir kitose nedidelėse gyvenvietėse jokių streso simptomų nejautė atitinkamai 18 ir 23 proc. apklaustųjų.
Apklausa taip pat buvo siekta išsiaiškinti, kokiais būdais gyventojai kovoja su stresu. Net 8 iš 10 gyventojų teigė, jog jų artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ir pan. ant artimųjų, taip pat nemaža dalis gyventojų stengiasi daugiau dėmesio skirti pomėgiams (35 proc.). Net penktadalis gyventojų stresą malšina alkoholiu – tokia tendencija ryškesnė mažuose miestuose bei kaimuose. Mažose gyvenvietėse alkoholiu problemas sprendžia kone pusė, tuo tarpu sostinėje – 1 iš 10 apklaustųjų artimųjų. Tokie efektyvūs kovos su stresu būdai kaip sportas, magnio preparatų vartojimas, meditacija – lieka nuošalyje. Iš rezultatyvių sprendimų išsiskyrė tik dėmesio mėgstamai veiklai skyrimas. Tiesa, tai labiau būdinga didmiesčio gyventojams.
Stresas skatina sergamumą ir mirtingumą
Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis streso mastą Lietuvoje ragina vertinti rimtai. „Laiku nesuvaldytas ir nuolatiniu tampantis stresas sukelia rimtas ligas. Nusilpsta ne tik psichika, bet ir imunitetas, biocheminiai organizmo procesai, todėl išauga tikimybė susirgti širdies, skrandžio ir kitomis ligomis. Atsiranda sunkumų bendraujant, su stresu nesusitvarkantis žmogus yra linkęs atsiskirti, įnikti į svaigalus“, – teigia doc. E. Laurinaitis. Jis atkreipia dėmesį, jog stresas turi itin didelės įtakos sergamumo įvairiomis ligomis, net mirtingumo statistikai.
Doc. E. Laurinaitis patiriantiems stresą pataria ryžtingai imtis problemų sprendimo. „Įtampos nualinti žmonės dažnai vengia problemomis dalintis su artimaisiais, tačiau būtent bendravimas gali padėti rasti išeitį. Lietuvos gyventojų pamėgtas būdas su stresu kovoti vartojant alkoholį nėra veiksmingas, atvirkščiai, problemas gilina dar labiau“, – atkreipia dėmesį doc. E. Laurinaitis. Specialistai pataria mažinti svaigalų vartojimą ir pereiti prie sveikesnės mitybos. Nervų sistemai itin reikalingas magnis. Matant, kad savarankiškai streso įveikti nepavyksta, reikėtų kreiptis pagalbos į gydytoją.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“. 2014 m. kovo 5-11 d. atliekant tyrimą buvo apklausta 1013 respondentų iš visos Lietuvos.
