„Pasirūpink sveikata šiandien – išvengsi ligų rytoj!“ Tokiu šūkiu remdamasi VŠĮ „Saugok save“ pristatė tyrimą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai rūpinasi savo sveikata. Deja, apklausos rezultatai parodė, kad mes net neturime išsiugdę tokio įpročio – sveikata susirūpiname dažniausiai jau tik susirgę.
Statistikos departamento ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenys kelia nerimą: užkrečiamų ligų atvejų daugėja. Be jau, rodos, mums įprastų, gripo, ūmių virusinių infekcijų, dermatologinių susirgimų, pasirodo vėl sergama tymais (šiemet jau 5 atvejai, kai pernai nebuvo visai), 5,35 proc., lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo susirgimų tuberkulioze, net du kartus daugiau nustatyta susirgimų meningokokine infekcija. Nuo infekcinių ir parazitinių ligų 2010 metais Lietuvoje mirė 481 žmogus, tačiau statistika neatspindi realios padėties, kadangi daugėja lėtinių, užslėptų infekcinių ligų formų.
Kodėl plinta infekcinės ligos? Štai pagrindinės trys priežastys: didėjanti gyventojų migracija (pvz., tymai buvo „atvežti“), per mažas dėmesys sveikatos profilaktikai ir neigiamas požiūris į skiepus (susirgimų tuberkulioze padaugėjo dėl nebeatliekamų vakcinacijų). Jei migracija – sunkiai valdomas proceas, tai kiti du – mūsų pačių rankose.
Kaip mes tvarkomės ir kaip jaučiamės?
Atliekant tyrimą, balandžio mėnesį apklausti 510 Lietuvos gyventojų. Paaiškėjo, kad dauguma savo sveikatą dešimtbalėje sistemoje vertina nuo 4 iki 7 balų. Kas lemia tokį nelabai sveikos visuomenės veidą?
Daugėja nesveikų žmonių, aktualėja jaunimo sveikatos problema. Pasak respondentų, „daugiau vaikų su pastebimomis stuburo ligomis, o senyvi žmonės – prastai vaikštantys, su lazdelėmis, niūrūs“. Mes pastebime, kad sveikatos apsaugos srityje trūksta tvarkos, sunku greitai patekti pas gydytoją. Žmonės prastai maitinasi, perka blogesnės kokybės produktus. Daugėja sveikata besiskundžiančių aplinkinių, o tuo pačių ir vaistinių – kuo daugiau ligonių, tuo daugiau reikia vaistų.
Vis dėlto yra ir gerų pokyčių. Daliai mūsų jau svarbu, ką valgome, stengiamės prisižiūrėti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, esame fiziškai aktyvesni palyginus su praeitimi – populiarėja važinėjimas dviračiais, daugiau laiko leidžiame gamtoje.
O ką mano medikai?
Taip mano visuomenė, tačiau gydytojai visuomenės sveikatą vertina dar griežčiau. Jie mano, kad mūsų sveikata verta tik 4 balų. Ir štai kodėl. Po 12 ilgų inerviu su visų sričių medikais paaiškėjo, kad jaunimas tikrai yra pasiligojęs, mažai juda, turi stuburo, akių problemų. Žmonės silpnesni dėl nuolatinio didelio krūvio, nervinės įtampos ir, svarbiausia, nes patys nesirūpina savo sveikata – neina tikrintis sveikatos profilaktiškai. Tai daro nebent jauni, išsilavinę, veiklūs žmonės. Kiti susirūpina tik jau susirgę arba profilaktika tampa svarbi pajutus realų pavojų, pavyzdžiui, kai suserga artimas žmogus arba paskelbiama epidemija.
Kokias ligų prevencijos priemones naudojame?
Daigeliui atrodo, kad pakanka daugiau būti gryname ore (taip mano vos ne 90 proc.), taikyti liaudies medicinos priemones (82 proc.), miegoti ne mažiau kaip 8 valandas per parą, judėti (apie 60 – 70 proc.). Pusė apklaustųjų sutinka, kad reikia reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, na ir dar sveikai, visavertiškai maitintis.
Reguliarūs apsilankymai pas stomatolologą, ginekologą, reguliarus kraujo tyrimas – svarbūs tik mažesnei visuomenės daliai. Kodėl profilaktiniai tyrimai mums nėra norma? Atsakymai – „nėra laiko“, „ir taip gerai jaučiuosi“, „kam tai daryti“, „kažkada buvau, buvo viskas gerai“, „bijau sužinoti blogą naujieną“, „brangiai kainuoja“... O juk kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatoma liga, tuo daugiau šansų ją įveikti.
„Tokie ligų prevencijos veiksmai, kaip reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją ar bendras kraujo tyrimas, atliekami daug rečiau. O štai skiepijimasis iš šiuolaikinių ligų prevencijos priemonių yra iš viso nuvertintas ir šiam būdui gyventojai skiria tiek pat dėmesio, kiek masažui ar jogai“, – gyventojų nuotatas apžvelgė tyrimą atlikusios bendrovės TNS LT atstovė Rūta Libermanaitė.
Apie skiepus, kaip apie prevencinę priemonę, žino ir ją naudoja tik 18 proc. respondentų. Dauguma argumentų prieš skiepus yra paremti mitais, nuogirdomis, įsitikinimais, skaudžia pažįstamų patirtimi su šalutiniais skiepų poveikiais. Daugeliui toks dalykas kaip skiepai yra išvis mažai suprantamas: kažkoks „nei maistas, nei vaistas, nei papildas – švirkštas su skysčiu“, silpninantis imunitetą (tarsi liga jo nesusilpnintų labiau), „neaiškios kokybės chemija“, paremta komercine nauda.
Tokie duomenys atskleidžia, kad mūsų visuomenės raštingumas sveikatos priežiūros srityje yra nepakankamas, esame mažai išprusę ir į sveikatą paprasčiausiai numojame ranka.
O susirgti bijome: gripas ir jo sukeltos komplikacijos bei erkinis encefalitas – ligos, kuriomis susirgti grėsmę jaučia didžiausia dalis apklaustųjų (atitinkamai 56 ir 35 proc.). Gimdos kaklelio vėžio riziką jaučia ketvirtadalis moterų, o 40–49 metų amžiaus grupėje – beveik pusė.
Parodoksalu: riziką pripažįstame, sirgti nenorime, bet renkamės mažiau veiksmingas priemones, kurios tik bendrai stiprina organimo būklę. „Kodėl ignoruojame mokslo pažangą, nenorime pasitikėti net Nobelio premiją gavusiu vakcinos išradėju, o tikime „bobučių gandais“? – retoriškai klausė Baeta Bukontaitė, VŠĮ „Saugok save“, skatinančios visuomenę reguliariai tikrinti sveikatą, vadovė.
