Mokslininkai pirmą kartą atliko valstybinį jaunų vyrų Šveicarijoje spermos kokybės tyrimą ir paaiškėjo, kad tik 38 procentų spermos kokybė buvo aukštesnė už vidutinę.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytas ribas, 17 procentų jų sperma laikoma „nelabai vaisinga“, todėl gali būti, kad jiems bus sunku susilaukti vaikų. Tai reiškia, kad jų sėklos koncentracija yra mažesnė, nei 15 milijonų viename spermos mililitre.
Jaunų europiečių sėklos koncentracijos mediana yra tarp 41 ir 67 milijonų viename mililitre spermos. Anot žurnale „Andrology“ publikuoto tyrimo, šveicarų vidurkis yra 47 milijonai viename mililitre.
„Svarbu suprasti, kad jei vyro spermos koncentracija yra mažesnė nei 40 milijonų viename mililitre, ženkliai pailgėja apvaisinimui reikalingas laikas.“ – sakė profesorius Serge‘as Nefas iš Ženevos universiteto (UNIGE), prisidėjęs prie tyrimo. Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad taip pat ir vyrų iš Danijos, Norvegijos bei Vokietijos sperma yra labai prasta.
Tuo tarpu aukščiausia spermos kokybe pasižymi vyrai iš Lietuvos, Estijos ir Ispanijos, nors tiesioginius palyginimus daryti yra sunku, nes kiekvienoje šalyje šie tyrimai yra atliekami skirtingai. Šiuo metu lygintinų Didžiosios Britanijos duomenų nėra.
Jau pastebėta, kad išsivysčiusios pramonės šalyse gyvenančių vyrų spermos kokybė blogėja, tačiau mokslininkai nežino, kodėl.
Profesorius S. Nefas „The Independent“ sakė, kad taip gali būti dėl aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, pesticidų, arba dėl gyvenimo būdo faktorių, pavyzdžiui, dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, narkotikų ar viršsvorio.
„Šį klausimą šiuo metu tiria keletas Europos laboratorijų.“ – sako jis.
Esami tyrimai rodo, kad ši problema dažniau pasireiškia vyrams, kurių motinos embriono vystymosi metu rūkė.
Tyrėjai tikrino 2 500 į karinę tarnybą pašauktų 18 – 22 metų vyrų spermos kokybę. Šie vyrai buvo iš visų Šveicarijos regionų ir buvo pradėti bei gimę Šveicarijoje.
Dalyviai pildė klausimynus apie savo sveikatą, gyvenimo būdą, mitybą ir išsilavinimą. Panašius klausimynus taip pat pildė ir jų tėvai.
Mokslininkai spermos kokybę įvertina tirdami sėklos koncentraciją (spermatozoidų skaičių viename mililitre) bei spermatozoidų judrumą ir jų formą.
„Žemos sėklos parametrų vertės atspindi vyro vaisingumą – jei šių verčių kombinacija yra žema, tai reiškia, kad vyro vaisingumas yra abejotinas.“ – sakė tyrimo vadovė Rita Rahban, Ženevos universiteto doktorantė.
Dr. Alfredas Sennas, andrologas ir šio tyrimo bendraautorius, sakė, kad vieno sėklos tyrimo pilnai neužtenka žmogaus vaisingumui įvertinti.
Vis dėlto, jis įspėjo, kad „jaunų šveicarų spermos kokybės būklė yra kritinė ir tai neabejotinai paveiks jų vaisingumą ateityje.“
Tyrimo metu nebuvo nustatyta skirtumų tarp skirtingų Šveicarijos geografinių ir kalbinių regionų atstovų spermos kokybės.
Taip pat nepastebėta miesto ir kaimo vietovės gyvenančių vyrų skirtumų. Prasta spermos kokybė dar siejama su sėklidžių vėžio ir genitalijų deformacijų rodikliais.
„Per 35 metus sėklidžių vėžio atvejų skaičius stabiliai augo iki 10 atvejų iš 100 000, o tai – labai daug, lyginant su kitomis Europos šalimis. Spermos kokybė paprastai yra žemesnė tose šalyse, kuriose fiksuojama daug sėklidžių vėžio atvejų.“ – sako prof. S. Nefas.
Mokslininkai teigia, kad tai beveik neabejotinai yra pakitusio sėklidžių vystymosi nėštumo metu rezultatas.
Nevaisingų porų, kurios naudojosi pagalbinio apvaisinimo procedūromis Šveicarijoje, skaičius nuo 2002 iki 2010 metų padvigubėjo nuo 3 000 iki 6 000.
Vieninteliai turimi Didžiosios Britanijos duomenys šia tema yra apie vyrus, kurie lankėsi vaisingumo klinikose, todėl jų su šveicariškuoju tyrimu lyginti negalima.
Vis dėlto, Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba teigia, kad spermos problemų pasitaiko dažnai. Didžiojoje Britanijoje tai – vienos iš trijų vaikų susilaukti negalinčių porų problemų priežastis.
