Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Ina Šapranauskienė sako, kad yra keli pagrindiniai niaunsai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
1. Bendras kraujo tyrimas
Bendras kraujo tyrimas parodo, ar žmogus neserga lėtine liga, ar organizme nėra lėtinės infekcijos, kraujo ligų, anemijos, onkologinių ligų. Mažas hemoglobino kiekis kraujyje rodo, kad organizmo ląstelės blogai aprūpinamos deguonimi, gali pradėti vystytis mažakraujystė. Nuolatinis nuovargis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija gali būti ne streso ir pervargimo, bet geležiestrūkumo organizme pasekmė.
2. Gliukozė
Gliukozės tyrimas padeda įvertinti diabeto, kasos, kepenų, inkstų ligų riziką. Sveikame organizme gliukozės norma yra 3,5–5,6 mmol/l. Per didelis ar per mažas cukraus kiekis gali būti cukrinio diabeto simptomas. Gliukoze minta ir pakitusios, supiktybėjusios ląstelės, todėl padidėjęs cukraus kiekis kraujyje yra puiki terpė onkologinėms ligoms.
3. Lipidai
Padidėjęs cholesterolio kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, miokardo infarkto riziką. Svarbu išsitirti ne tik bendrąjį cholesterolio lygį, bet ir jo sudėtinių dalių santykį bei trigliceridus. Didelio tankio lipidų turi būti pakankamai, o mažo tankio lipidai – neviršyti normos. Padidėjęs trigliceridų kiekis yra atskiras rizikos veiksnys minėtoms ligoms vystytis. Savo cholesterolio lygį ypač turėtų sekti žmonės, kurių gimines buvo ištikęs insultas ar miokardo infarktas.
4. Šlapimo tyrimas
Paprastas šlapimo tyrimas labai anksti parodo šlapimo takų infekcijas, inkstų, kepenų ligas, padeda įvertinti ankstyvus inkstų pokyčius dėl cukrinio diabeto, hipertenzinės ligos ir kt. Žmogus dar nejaučia jokių fizinių simptomų, o organizme pokyčiai jau vyksta. Todėl mažiausiai kartą per metus sveikas žmogus turėtų profilaktiškai pasidaryti šlapimo tyrimą.
5. Kraujospūdis
Kraujospūdžio norma – 120/80. Jei kraujospūdis yra padidėjęs, svaigsta galva, mirga akyse, sunku kvėpuoti, skauda krūtinę. Jei per mažas, žmogus taip pat jaučiasi blogai – jam silpna, jis alpsta, kankina troškulys, gali prasidėti depresija. Kraujospūdį reikėtų tikrintis reguliariai, nes didelis kenkia širdžiai, smegenims, inkstams. Dėl negydomo ilgalaikio aukšto kraujo spaudimo gali ištikti insultas arba miokardo infarktas.
6. Elektrokardiograma
Širdies veiklos atvaizdavimas – elektrokardiograma – padeda nustatyti širdies ritmo bei širdies laidumo sutrikimus ir koronarinę širdies ligą. Elektrokardiogramos gali būti atliekamos esant ramybės būsenos, kai pacientas guli, ir krūvio būsenos, kai paciento širdies veikla fiksuojama jam patiriant didelį fizinį krūvį.
7. Skydliaukė
Skydliaukė tiriama echoskopuojant ir paėmus kraujo. Padidėjus skydliaukės funkcijai, žmogaus medžiagų apykaita suintensyvėja, jis daug prakaituoja, atsiranda širdies permušimų. Jei skydliaukės veikla sumažėja, medžiagų apykaita lėtėja, žmogui auga svoris, net jei jis nepersivalgo, iššoka akys, retėja pulsas, išsausėja oda. Skydliaukės funkcijos sutrikimai ypač pavojingi besilaukiančioms moterims.
8. Kepenų fermentai
Kepenys atlieka labai daug svarbių funkcijų – valo organizmą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio, hormonų ir fermentų kiekį, sintetina baltymus, kaupia geležį ir vitaminus, gamina ir išskiria tulžį.
Alkoholio ir medikamentų vartojimas, infekcinės ligos (hepatitai) yra didžiausi kepenų priešai. Kepenų pažeidimo simptomus žmogus pajunta, kai procesas jau būna toli pažengęs, o kepenų fermentų tyrimas leidžia anksti identifikuoti prasidedančius pokyčius.
9. Inkstai
Patinę paakiai ryte, pakitusi šlapimo spalva, sutrikęs šlapinimasis gali signalizuoti, kad kažkas negerai inkstams. Verta atlikti kreatinino ir šlapalo tyrimus. Padidėję jų kiekiai kraujyje rodo ankstyvus inkstų funkcijos pokyčius, kurie gali lemti inkstų nepakankamumo atsiradimą.
10. Gimdos kaklelio tyrimas moterims arba prostatos tyrimas vyrams
Vėžio profilaktikos programos padeda išsaugoti daugelio vyrų ir moterų gyvybę. Ir gimdos kaklelio, ir prostatos vėžys yra pagydomas, tačiau daug lengviau gydyti ligą, kai ji užčiuopiama pradinėje stadijoje. Profilaktinių tyrimų esmė ir yra užkirsti kelią ligai, kol ji dar neišplito po organizmą.
Sveikata labai priklauso ir nuo gyvensenos. Gliukozės ir cholesterolio kiekį galima sumažinti taisyklingai, visavertiškai maitinantis, reguliariai mankštinantis.
Paprastos visiems žinomos tiesos, kaip žalingų įpročių atsisakymas ar antsvorio atsikratymas, padės ilgiau išlikti sveikiems. O kasmečiai profilaktiniai tyrimai patvirtins, kad viskas gerai, arba laiku suprasite, jog reikia ieškoti specialisto pagalbos.
