Kai ateiname pas ją pasikalbėti, moteris dviejuose vežimėliuose čiūčiuoja du kūdikėlius – pusantro ir šešių mėnesių – kuriuos Aušrai atvežė vos prieš kelias savaites.
„Neturėjau tokios minties tapti profesionalia globėja – labiau ieškojau savo pašaukimo ir savęs. Kad noriu dirbti su vaikais – tai 100 proc. Galvojau vaikų centrą ar vaikų darželį atidaryti, bet tada reikia patalpų. Tačiau vis tiek žinojau, kad su vaikais dirbsiu. Todėl išėjau iš darbo finansų srityje, kur dirbau nuo 8 iki 17 val., ir pradėjau dirbti su vaikais vakarais ir savaitgaliais, o paskui per radiją išgirdau, kad ieškomi profesionalūs globėjai.
Man tada kažkas galvoje suskambėjo: ir su vaikais, ir nepriklausoma, ir galiu važinėti visur, ir gaunasi kaip ir darbas, nes yra pajamos – vien tik pliusai. Tada susiskambinau su SOS vaikų kaimu, iškart buvo suorganizuoti mokymai ir taip per 3,5 mėnesio nuo pirmo skambučio viskas ir įvyko“, – tv3.lt apie naują patirtį pasakojo Aušra.
Moteris sako prieš tai dar pasitarusi su savo vaikais – ar jie neprieštarauja idėjai dėl globojamų vaikų, ir šie sutiko, tik pasirinko paimamų vaikų amžių – kad jie būtų kūdikiai. Kai globojami kūdikiai, Aušros vaikai nejaučia konkurencijos ir nebūna trinties – atvirkščiai, kūdikiais jie patys rūpinasi ir priima kaip savus.
„Tad praėjusių metų birželį tapau profesionalia globėja ir jau du kūdikius išleidau, ir du naujus auginu dabar. Kai pasiėmiau pirmuosius kūdikėlius, jiems abiems buvo po tris savaites ir pabuvo pas mus po kelis mėnesius“, – kalba Aušra.
Kaip viską spėti
Ir nors moteris pati viena (Aušra išsiskyrusi) augina penkis vaikus, tačiau, atrodo, ji viską spėja.
„Šeštą atsikeliu, susiruošiu, pamaitinu kūdikėlius pagal jų režimą, pusę septynių sukeliu savus dičkius, septintą-pusę aštuonių pusryčiaujame, o tada visi pakuojamės į automobilį – ir dičkiai, ir kūdikėliai. Paskui reikia tuos vaikus susirinkti – taip ir kursuojame“, – pasakoja profesionali globėja.
Aušra sako, kad dabar vieno iš jos globojamų kūdikėli mams negalėjo auginti dėl sveikatos problemų, tai atsisakė, o kitas buvo paimtas iš šeimos ir bus žiūrima, ar šeima pasitaisys. Tačiau kol kas, panašu, kad šeimai berniukas nerūpi.
„Šitas vaikas gali būti išgelbėtas... (nuo mirties – red.). Jis buvo paimtas iš šeimos, kuomet tėvai užbaliavojo su kaimynais, ir tuomet iš jų atėmė visus vaikus – šis atvejis plačiai buvo nuskambėjęs. Tėveliams dabar buvo suteiktas šansas pasitaisyti, bet, kai su kūdikiu nuvykome į susitikimą su jais, tėvai neatvyko...“ – kalbėjo Aušra.
Kūdikis su abstinencija
Globėja dalinasi, kad visi vaikai yra skirtingi, ir vienus auginti lengviau, kitus sunkiau. Pirmoji Aušros globojama mergytė buvo labai rami, o antrasis kūdikis turėjo daug problemų, mat jo mama buvo narkomanė.
„Tam berniukui jautėsi abstinencija, nes mama per nėštumą narkotikus vartojo – tą turėjome išnešioti ir išvaikščioti. Vaikiukas gimė priklausomas ir jam reikėjo, kad išsivalytų visas kūnelis – buvo labai neramus, jam matomai laužė kaulus, jis tiesiog inkštė.
Reikėjo ir vaistukus pavartoti, nes jis mėnesį laiko po 20 val. per parą ant rankų praleisdavo. Iš pradžių mano vaikai sakė, kad tokio vaiko niekam nereikės, kai jis tiek verkia, bet paskui aš jiems išaiškinau narkotikų žalą ir tai buvo labai gera paskaita vaikams. Jie tuomet labai gerai suprato, kad vaikutį reikia ir panešioti, pakeisdavo mane, kai valgydavau. Po mėnesio aš atrodžiau kaip zombis – iš nuovargio ir nemigos, bet nieko, paskui padėtis pasikeitė. Po naujų metų tą visą jo verkimą ir neramumą kaip ranka nuėmė. Jis pradėjo ir šypsotis, ir miegoti – tarsi stebuklas įvyko“, – apie vaikų auginimą kalbėjo globėja.
Aušra pasakoja, kad ji tikrai nėra visą laiką užsidariusi namie tik su vaikais – ji išeina ir į renginius, ir į kiną, ir į seminarus. Pačią Aušrą taip pat aplanko draugai, giminės, prisideda ir jos pačios tėvai. Aušra džiaugiasi, kad jos patirtis įkvepia ir kitus tapti profesionaliais globėjais – pamatę, kaip tvarkosi moteris, ne vienas jos draugas jau pasišovė taip tai pačiai veiklai.
Vaikų neskirsto
Aušra, išbandžiusi save ir pardavimuose, ir buhalterijoje, džiaugiasi save atradusi vaikų auginime. Moteris prisimena, kad jos polinkis prie vaikų matėsi jau seniai:
„Po darbų grįždavau namo, ir atsigaudavau su vaikais. Kai atvažiuodavo į svečius draugų vaikai, tai jie nulipdavo nuo savo mamų kelių ir ateidavo pas mane ant kelių. Tai ką – gerai, apsikabinu, pasėdi tas vaikas. Dabar pas mano didžkius atvažiuoja draugai 13-15 metų – ir su jais man rasti bendrą kalbą problemos nėra. Aš net vasarą čia tokias darau stovyklas, kai atvažiuoja vaikų draugai. Aš jiems tik nubrėžia ribas, kur nelįsti, ir jie manęs klauso“, – pasakoja moteris.
Nors Aušra būdama profesionali globėja tiesiog švyti, tačiau ji pažymi, kad toks darbas tikrai ne kiekvienam:
„Globėjas gali būti tas, kuris vaikų neskirsto į savus ir svetimus. Man visi vaikai vienodai, aš jaučiu atsakomybę tiek už savą, tiek už svetimą. Mano vaikai man irgi nepriklauso: jie atėjo per mane, bet jie yra atskiros asmenybės, turi savo nuomonę, savo poreikius. Mano darbas tik padėti: aprengti, duoti valgyti; bet jie man nepriklauso, jie nėra mano nuosavybė, kad mano ir nepaleisiu.
Kitos mamos nesupranta, kaip aš neskambinu vaikams, kurie išvažiavo į stovyklą. Aš parašau jiems žinutę, paklausiu, ar viskas gerai, ir jie atrašo arba ir neatrašo, bet aš vis tiek žinau, kad viskas gerai – jaučiu“, – kalba moteris.
Ne pinigai motyvuoja
Aušra sako, kad pinigų, kuriuos gauna už profesionalią globą – 600 eurų už du kiūdikėlius – išlaikyti šeimai jai nepakanka, todėl ji dar užsiima papildoma veikla- buhalterija. Moteris sako, kad dėl pinigų profesionaliu globėju tikrai netapsi.
„Neįsivaizduoju, kaip galima būtų dirbti profesionaliu globėju dėl pinigų. Tu turi tuo gyventi. Neįsivaizduoju, kaip galėtų jaustis žmogus, kuris globoja vaikus dėl pinigų. O ir kokie tie pinigai – mes įregistruoti kaip dirbantys pagal individualią veiklą, tai po to dar turėsim mokesčius susimokėti. Kai aš skambinau dėl tapimo profesionalia globėja, tai man pati mintis sužavėjo, aš net nežinojau, kad dar ir algą čia gali mokėti“, – kalbėjo moteris.
Aušra sako, kad profesionalių globėjų sistema yra labai reikalinga ir veikia puikiai, tik Lietuvai, pasak jos, reikėtų ne keliolikos ar keliasdešimties profesionalių globėjų, o kelių tūkstančių.
„Būna pogimdyvinių depresijų – ne tik asocialiose, bet ir kitose šeimose, kai moteriai būna atmetimas, ji negali paimti kūdikio. Jei, neduokdie, ta mama viena, neturi palaikymo, gali prasidėti smurtas ar nepriežiūra. Kitąkart reikia tik paimti kūdikį, padėti psichologiškai atsistatyti mamai ir tada kūdikį grąžini, ir puikiausiai jie toliau gyvena“, – kalba moteris.
Visiškoje harmonijoje
Tad Aušra, būdama vieniša penkių vaikų mama, sako esanti visiškoje laimėje ir harmonijoje, ir net vyro peties jai šiuo metu netrūksta.
„Esu visiškoje harmonijoje su aplinka ir su viskuo. Anksčiau turėjau tokį etapą, kai jaučiau vyro trūkumą. Mano buvo viena iš baimių būti viena. Bet vieną kartą po bažnyčios, kai kunigas sakė pamokslą apie baimę būti vienai, pradėjau mokintis mėgautis būti mama. Būdavo, kai vaikai išvažiuodavo pas vyrą, aš likdavau namie viena: atsisėsdavau, pasidarydavau kavos ir mėgaudavausi ta tyluma. Kai pasidariau pati sau geriausia drauge, man visas gyvenimas apsivertė, pasidarė lengva bendrauti... O vyras ateis, ir jis priims mane su visa mano aplinka ir visais vaikais“, – baigė pasakojimą Aušra.
