„Aš jaunas, 35 metų, išėjau į pensiją, pradėjau verslą, mašinas vežiau iš Vokietijos. Žmona vieną dieną pasakė, kad geriau gerą darbą darykime, negu tuos banditus šerkime, ir pradėjome gerą darbą. Su vaikais jokių problemų neturime – nei su teisėsauga, nei su mokykla. Visi normalūs, geri vaikai, kai kurie mūsų išauginti jau mokosi aukštosiose. Turime ir futbolininkų, ir muzikantų, vienas įstojo studijuoti teisę“, – pasakojo Vladas.
Pinigų neužtenka
Jis nurodo, kad iš valstybės kiekvieno vaiko išlaikymui jie gauna po 152 eurus ir dar po 152 eurų priedą, tačiau priedo pinigai turi būti skiriami susimokėti už komunalines ir kitas paslaugas – Vladas sako, kad tų priedo pinigų jie nemato. Dar šeimynos dalyviai – tėtis ir mama – gauna po minimalų atlyginimą (325 eurus), tačiau nuo jo dar nuskaitomi mokesčiai, nes šeimynos dalyviai kažkodėl yra prilyginti savarankišaki dirbantiems asmenims –tad susidaro apie 168 eurų mokesčių „Sodrai“, Ligonių kasoms ir kt.
„152 eurai yra skiriami vienam vaikui, o dar 152 eurai yra ūkiui – kitoms reikmėms. Čia ne vaikams, čia kitoms reikmėms – elektrai, vandeniui, – visi mokesčiai mokami iš tų, mes jų negauname. Bet kur logika, kur valdiški vaikų namai moka atlyginimus direktoriams visokiems ir valstybė už vieną vaiką moka 2800 litų (apie 812 eurų), o mums moka 1200 litų grubiai imant (304 eurus), su tais mokesčiais ir su viskuo. O jie (globos namai – red.) mokesčius moka atskirai, ten savivaldybė moka, o mums tai niekas nemoka. Mums yra būsto remontai – tai atsakymas „o jėzus marija, mes neturim pinigų, mes neturime nieko“, – kalba Vladas.
Jis sako, kad tų pinigų, kuriuos gauna už globojamus vaikus, tikrai neužtenka – vaikus reikia ir aprengti, ir pavalgydinti, ir kitus poreikius patenkinti, kurių, jiems augant, vis daugėja. Todėl Vlado šeimyna, kad būtų lengviau išgyventi, turi savo ūkį, kuriame augina ponius, ožkiukus, karvę, jautį, kiaules. Šeimyną gyvena 1250 kv. m. name. Šeimyną kiekvienais metais remia ir Maisto bankas.
„Čia iš viso neįsivaizduoju, kaip yra. Kalba, kad vaikai, vaikai, o jų iš tikro niekas negerbia, tik ant vaikų tuos pinigus nurašo, ir dar sako šeimynos. Kokios šeimynos, jeigu iš jų izdivalkes daro? Pavyzdžiui, mes per 20 metų užauginom 35 svetimus ir 5 savo vaikus, ir dar mums reikėjo eiti kursus, mokintis, kaip vaikus auginti. Buvo visiems globėjams kursai, kaip vaikus auginti. Man tuoj 60 metų, tai kaip čia dabar man dar reikia mokintis, kaip juos auginti?“, – kalba Vladas. Kritikuoja investavimą į vaikų namus
Pasak jo, valstybė neturėtų investuoti į vaikų namus ir statyti naujus, o galėtų labiau remti šeimynas – tada ir vaikai augtų geresnėje aplinkoje, ir šeimynos turtingiau gyventų:
„Valstybė nekreipia dėmesio. Žiūrėkite, kokius pastatė Šiaulių vaikų namus. Tai ta pati ferma, tik atskiruose kampeliuose, o jeigu šeimynai padėtų, tie vaikai tikrai būtų protingesni ir geresni. Vaikų namuose direktorius nesusitvarko su vaikais, pats kalbėjau – nežino, ką daryti, stveriasi už galvos. O kaip mums reikia gyventi?“ – kalba Vladas.
Ministrė: šeimynų pajamos kils
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tv3.lt nurodė, kad šeimynų globos forma yra sveikintina, ir jų pajamas numatoma didinti.
„Patį šeimynų finansavimą mes jau peržiūrėjome ir tiksliname naujame Vaiko teisių pagrindų įstatyme – šeimynos dalyvio pajamos augs. Kartu peržiūrimas visas globos sistemos finansavimas. Tikime, kad artimiausiu metu bus priimti teisės aktai, kurie didins globotinių išmokas, o kartu bus skiriama lėšų ir būtiniausioms kasdienėms išlaidoms ir globėjams“, – sako ministrė.
Ji taip pat primena, kad prie šeimynos, globėjų paramos ne kartą ragino prisidėti ir savivaldybes. „Neišnaudoti pašalpų, karšto vandens kompensavimo lėšos (pernai tai daugiau nei 200 mln. litų) tikrai galėtų būti panaudojamos vaikų globos gerinimui“, – kalba A. Pabedinskienė.
Ministrė pažymi tikinti, kad šeimynos prisidės prie institucinės globos pertvarkos.
Ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Arūnas Malinauskas dar pridūrė, kad šeimynos dalyviai dar turi sumokėti mokesčius „Sodrai“, nes norima, kad šeimynos dalyvis, atėjus laikui, gautų padorią pensiją.
Kiek gauna šeimynos?
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) per viešuosius ryšius pateikė tv3.lt paaiškinimą, kiek tiksliai pajamų gauna šeimynos:
„Iš valstybės biudžeto kas mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką šeimynoje yra skiriama 4 BSI (152 eurų) dydžio vaiko globos išmoka ir 4 BSI dydžio vaiko globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas šeimynos veiklai užtikrinti: samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui, „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčiams. Iš savivaldybių biudžetų už teikiamas socialinės globos paslaugas globojamiems vaikams šeimynoje kas mėnesį šeimynos dalyviui skiriama dalyvio išlaikymo pajamos nuo 325 eurų (ne mažiau kaip minimali mėnesinė alga) iki 434 eurų (Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis) priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimynoje ir šios pajamos yra asmeninės šeimynos dalyvio pajamos, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra. Tačiau mokesčius valstybei nuo šių pajamų šeimynos dalyvis moka iš vaiko globos išmokos tikslinio priedo šeimynos veiklai užtikrinti“, – rašo SADM.
Ministerijos darbuotoja taip pat patikslino, kad vaiko priedo pinigus (152 eurus) gali naudoti ne tik komunalinėms paslaugoms, bet ir vaiko reikmėms – pvz., patalynei, drabužiams ir pan. Kartą per metus reikia užpildyti formą, kuriame atsiskaitoma, kam panaudoti tie priedo pinigai. „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas šeimynos dalyvius priskiria prie savarankiškai veiklą vykdančių asmenų, kurie privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu ir mokamos tokio dydžio įmokos: (26,3 proc. – pensijų socialiniam draudimui, 9 proc. – privalomajam sveikatos draudimui, 2,2 proc. – ligos ir motinystės socialiniam draudimui, iš viso 37,5 proc.). Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu šeimynos dalyviai iš savo vykdomos veiklos pajamų nepraranda. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir gaunantiems pajamas, taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, tuo tarpu šeimynų dalyviai taip pat prilyginami asmenims, vykdantiems individualią veiklą, tačiau jiems taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas“, – teigia SADM.
Ministerija nurodo, kad šiuo metu Seime svarstomas Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris numato sudaryti galimybes steigti šeimynas ne tik globėjams, bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą.
„Kartu siūloma šeimynos dalyviams garantuoti Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (434 eurų) dalyvio pajamas, neatsižvelgiant į vaikų skaičių. Kartu siūloma suteikti galimybę šeimynos dalyviu tapti ir šeimynos steigėjo pilnamečiam vaikui“, – rašo SADM.
